Pamišėlio užrašai

PREMJERA

Spektaklis 

Pagal N. GOGOLIO  apsakymą „Pamišėlio užrašai“
Spektaklio kūrėjas ir atlikėjas Vainius Sodeika
Trukmė 50 min.

Vainiaus Sodeikos „Pamišėlio užrašai“ pagal Nikolajaus Gogolio apysaką (1834) – pirmas savarankiškas jauno aktoriaus Vainiau Sodeikos darbas. Birželį rodytas tarp baigiamųjų Gintaro Varno vadovaujamo kurso spektaklių, dabar „Pamišėlio užrašai“ tampa ir šio kurso įkurto „Utopia“ teatro repertuaro dalimi.

Iš pirmo žvilgsnio stebina, kad aktorius renkasi ne šiuolaikinį kūrinį, bet klasikinį, ne dramą, o prozą. „Monodramos“ pavidalą „Pamišėlio užrašams“ Lietuvoje jau buvo suteikę Valentinas Masalskis ir Dainius Kazlauskas. Kiekvienas – vis kitokį, neatsiejamą nuo aktoriaus individualybės ir susišaukiantį su laiku, kuriame gyventa. V. Sodeikos spektaklis taip pat priklauso savo laikui – anot aktoriaus, tai monologas žmogaus, kuris „ieško atsakymų ir juos randa, ieško savęs ir tampa kažkuo“.

Tuščioje scenoje – eilė kėdžių, priekyje – eilė preciziškai nudrožtų pieštukų, sėdinčio ant kėdės jaunuolio rankose – dar vienas toks pieštukas ir peiliukas. Šitaip prasideda spektaklis. Be istorinės aplinkos ir konkrečių nuorodų į tai, kas nutiks. V. Sodeika, šįkart ir spektaklio režisierius, ir aktorius, palaipsniui veda žiūrovus keistos ir netikėtos istorijos vingiais. Ir atrodo, kad ne su Gogolio sumanytu Aksentijum Ivanovičium Popryščinu, menku valdininkėliu ir stropiu departamento raštininkėliu, kuris įsimyli viršininko dukterį ir iš meilės išprotėja, atsitinka fantastiški dalykai, o su žmogumi, kuris įtikėjęs fantazija, paverčia ją realybe – persikelia į savo vizijų pasaulį, kuriame viskas įmanoma.

V. Sodeikos Popryščinas – jaunas, mėlynu kostiumėliu, sportiniais bateliais. Visai nesvarbu, ar ta daugybė nudrožtų pieštukų – tai Popryščino užrašų, trukusių virš keturių mėnesių, liudijimas, ar aktoriaus paieškų rezultatas.

„Kiekvienas žmogus turi teisę į savo versiją to, ką mato, ką girdi, su kuo susiduria. Ir taip jo versija gali labai skirtis nuo visuotinai priimtos. Bet jei jis ją turi, tai jau svarbu, ir čia mūsų požiūrio reikalas – ar mes jį priimam tokį, koks jis yra, ar ne. Dažniausiai aplinka tokių nepriima, laiko nesveikais, žlugdo. Kai kam jie – ligoniai, o kai kam gal – genijai“ – sako aktorius. V. Sodeikos sumanyti „Pamišėlio užrašai“ kaip tik apie tokį.

Vainius Sodeika:

„Tai nėra istorija apie žmogų, kuris serga, o apie žmogų, kuris ieško atsakymų į klausimus ir juos randa. Ieško savęs ir tampa kažkuo. Kitiems tie klausimai gali pasirodyti absurdiški, bet kuo jie keistesni, tuo smalsiau laukti atsakymų.

Kiekvienas žmogus turi teisę į savo versiją to, ką mato, ką girdi, su kuo susiduria. Ir taip jo versija gali labai skirtis nuo visuotinai priimtos. Bet jei jis ją turi, tai jau svarbu, ir čia mūsų požiūrio reikalas – ar mes jį priimam tokį,  koks jis yra, ar ne. Dažniausiai aplinka tokių nepriima, laiko nesveikais, žlugdo. Kai kam jie - ligoniai, o kai kam gal – genijai?”

Tapk Utopia draugu Facebook'e