Sibilė

Choreografija: Lora Juodkaitė
Režisūra: Valentinas Masalskis
Muzika: Tomas Kutavičius
Scenografija ir kostiumai: Renata Valčik
Šviesų dailinininkas: Aurelijus Davidavičius

Trukmė: 50 min.
Premjera: 2008 12 31

Menų spaustuvės spektaklis

Šokio spektaklis „Sibilė“ pakvies į kelionę, įkvėptą graikų ir romėnų mitologijos sibilių – moterų, apdovanotų pranašystės galiomis. 

Režisierius Valentinas Masalskis teigia, kad spektaklio atspirties taškai buvo du: graikų ir romėnų mitologijos sibilės – žynės, pranašės, orakulės ir Pero Lagerkvisto romanas „Sibilė“. Pasak mitologijos, sibilės buvo išrenkamos žynių ir vykdydavo  savo šventą misiją iki gyvos galvos. Dažnai į šį kelią merginas pastūmėdavo tėvai, nes šeimai tai būdavo didžiulė garbė. Tačiau tapusios Sibilėmis merginos buvo atskiriamos nuo išorinio pasaulio, jos atsiribodavo nuo aplinkos, o nuo jų – aplinkiniai. Jos privalėjo paklusti griežtoms asketiško gyvenimo taisyklėms, nes tik tokiu būdu, per maldą ir ritualą galėdavo patekti į vidinį transą – lytinį aktą su dievais, kuomet joms būdavo perduodama svarbi informacija.

Kitas spektaklio atramos taškas, pasak kūrėjų – P. Lagerkvisto romanas apie atstumtą sibilę, kuri padarė nuodėmę pamilusi vyrą ir pagimdžiusi kūdikį. Nuodėmė ir akistata su dievu – atstumtos sibilės atgaila ir teismas – sudaro pagrindą spektakliui.

„Sibilės“ atmosfera ir scenografija atspindi vienatvę, kurioje gyvena atstumtoji sibilė – tamsa su vos vienu kitu prasismelkiančiu šviesos spindulėliu, tvankuma, uždara erdvė, kurioje kiekvienas pojūtis užaštrintas iki begalybės. Dailininkė Renata Valčik spektaklyje naudoja minimalistinę estetiką ir natūralias medžiagas – molį, akmenis. Nuolat prie skirtingų spektaklių su Valentinu Masalskiu ir Lora Juodkaite dirbanti dailininkė teigia, jog jai visuomet įdomu dirbti su amžinomis ir laiko patikrintomis temomis, nes jose yra daugiau erdvės minčiai, ženklui ar jausmui. Pasak Valčik, „„Sibilės“ tema tokia ir yra: abstrakti kaip vanduo, kieta ir sunki kaip akmuo ir klaidžiai jausminga kaip audinio draperijos. Šių elementų pagalba jau galima pasakoti istoriją“.

Muzikoje, kurią spektakliui kūrė kompozitorius ir pianistas Tomas Kutavičius – susiejamos esminės teminės linijos, skamba aiški ritmika ir vokalas. Muzika prideda dar vieną dimensiją spektakliui

Paklausti, kodėl spektaklis paremtas būtent sibilių mitu, kūrėjai atsako, kad sibilių toli nereikėjo ieškoti – jos gyvos visų tautų mitologijoje. Ir Lietuvoje turime savas sibiles – šventą ugnį prižiūrėjusias vaidilutes, Kęstučio pagrobtą Birutę.

Viena ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Lora Juodkaitė nepaliauja stebina žiūrovų puikia šokio technika ir unikaliais gebėjimais. Tačiau pasak režisieriaus Valentino Masalskio, šokio technika žiūrovai nebus viliojami – kur kas svarbiau perteikti prasmę, atrasti meninę kūrėjo savastį.  „Jei tą savastį atskleidi, tampi menininku. Jei ne – esi sportininkas“, – teigia Masalskis. Galima drąsiai teigti, kad viena iš Loros Juodkaitės savasčių – unikalus ir hipnotizuojantis sukinys, kurį žiūrovai šiame spektaklyje vėl galės išvysti.  Pati šokėja savo  sukinį vertina kaip ypatingą būseną:  „Man sukinys – tai ryšys su Dievu. Kai sukuosi, aš ištirpstu, išnykstu, tai darau nuo  vaikystės“.

Pirmąjį savo bendrą darbą – šokio diptichą „Salamandros sapnas. Paveikslas“ – Valentinas Masalskis ir Lora Juodkaitė sukūrė 2006 m. Spektaklis pelnė net du prestižinius nacionalinius teatro apdovanojimus – Auksinius scenos kryžius (už geriausią debiutą ir už geriausią muziką, kurią spektakliui kūrė Marius Baranauskas).