Naujienos

Menų spaustuvės mediatekoje – teatro aukso fondas

Menų spaustuvės mediatekoje – teatro aukso fondas

Atsinaujinusioje Menų spaustuvės interneto svetainėje Mediatekos skyrius tampa svarbia pažintimi su Lietuvos teatru. Senų, jau neberodomų spektaklių įrašai skaitmeninami ir viešai bei nemokamai prieinami visiems besidomintiems. Šiandien jame sudėti senieji, jau nevaidinami Eimunto Nekrošiaus spektakliai – Lietuvos teatro aukso fondas.

„Užaugo karta, kuri nė nenutuokia, kodėl žmonės naktimis stovėjo prie Jaunimo teatro kasų. Ir kad bilietas į spektaklį tada reiškė kur kas daugiau nei naujausias iPhone modelis šiandien – jis buvo ir prestižas, ir valiuta, ir bilietas į meno šventę su kitais laimingaisiais. O kai kalbame su užsienio teatralais, besidominčiais Lietuvos teatru studentais, taip pat norėtųsi pailiustruoti vaizdais sausus žodžius. Ir net gėda, kad daugiau Nekrošiaus spektaklio įrašų – nors tik keleto spektaklių – galime atrasti rusų kalba iš Rusijos Italijos televizijų, kai kurios ištraukos yra iš Italijos. O LRT mediatekoje tėra du specialiai televizijai pritaikyti darbai, – sako Menų spaustuvės programų koordinatorius teatro kritikas Vaidas Jauniškis.- Todėl pateikti visuomenei jo neberodomus spektaklius buvo ir garbės reikalas“. Dabar Mediatekoje galima rasti šešis „Meno forte“ sukurtus spektaklius ir tris ¬ Jaunimo teatre. Įrašai atkeliavo iš „Meno forto“ archyvo ir privačios aktoriaus Rimgaudo Karvelio kolekcijos. Svarbu, kad įrašus palydi teatrologų komentarai, primenantys spektaklių kūrimo dienas ir tuometinį kontekstą.

Spektaklių turinys į svetainę integruojamas iš socialinio video dalinimosi tinklo „Vimeo“, tad įrašai prieinami ir tiems, kurie neužsuka į Menų spaustuvės puslapius. Numatyta ieškoti ir kitų senų ir Lietuvos kultūrai svarbių spektaklių įrašų. O šalia scenos kūrinių pateikiami Menų spaustuvės klube „Prie arbatos“ vykę pokalbiai su Lietuvos scenos menininkais bei naujų ir archyvinių spektaklių anonsai. Mediateka ne tik atveria prieigą, bet ir išsaugo senstančiose ir yrančiose laikmenose įrašytus spektaklius. Mediatekos skiltį rasite kiekviename svetainės puslapyje, po pagrindinio jų turinio ir http://www.menuspaustuve.lt/lt/mediateka.

Šokėjai iš Suomijos spektaklyje kvies naudotis išmaniaisiais telefonais

Šokėjai iš Suomijos spektaklyje kvies naudotis išmaniaisiais telefonais

Prieš prasidedant spektakliui, užgesus šviesoms, tamsoje sušvinta telefonų ekranėliai – „reikia išjungti“ - prisimename. Iš Šiaurės Suomijos atvykstanti šiuolaikinio šokio trupė „TaikaBox“ siūlo šią taisyklę keisti ir mobiliuosius įrenginius panaudoti ryšio tarp atlikėjų ir žiūrovų kūrimui. „Menų spaustuvės“ tarptautinių rezidencijų programos dalyviai Vilniuje rodys interaktyvų gyvų technologijų spektaklį „Prašome įjungti mobiliuosius telefonus“, kurio metu žiūrovai savo telefonų pagalba galės nesunkiai dalyvauti spektaklio kūrybiniame procese. Gegužės 26 ir 27 d. specialios technologinės sistemos pagalba visi atėję galės savo asmenines istorijas paversti šokio scenarijumi, balsuoti, kokios muzikos ir apšvietimo norėtų. Suomiai pasirodys kartu su atrinktais lietuvių šokėjais, o dalį savo rezidencijos skirs dirbtuvėms su moksleiviais, kurių metu supažindins juos su šokio ir technologijų sistema bei kartu sukurs trumpus spektaklius. Apie tai, kaip technologijos įsilieja į teatrą kalbamės su choreografe, šokėja ir viena iš „TaikaBox“ įkūrėjų Tanja Råman.

Ką italai perskaito Vilniaus sienose?

Ką italai perskaito Vilniaus sienose?

Rašymas ant sienų – vandalizmas ar menas? Sienos – privačios ar mūsų visų? Tokius klausimus kelia italų trupė „Ateliersi“, kurios išskirtinis domėjimosi objektas – užrašai ant miesto sienų. Iš Bolonijos į Vilnių atvykusi muzikos kūrėjo, režisieriaus ir dramaturgės komanda kartu su lietuvių aktore Monika Poderyte sostinės sienas tyrinėjo rezidencijos „Menų spaustuvėje“ metu. Sienų užrašus pavertę poezija, kartu su muzika juos pristatė žiūrovams ir iškeliavo tyrinėti kitų miestų. Apie tyrimo Vilniuje rezultatus ir tai, ką lietuviai kalba užrašais ant sienų, kalbamės su aktoriumi, režisieriumi ir „Atleieris“ meno vadovu Andrea Mochi Sismondi.

 

Kaip prasidėjo darbas su užrašais ant sienų ir teatrinis tyrimas „Urban Spray Lexicon“ ?

Dviese su Florencija šį darbą pradėjome nuo keleto šalių sienų užrašų analizės. Norėjome tirti ne tik dabartinius, bet ir praėjusio amžiaus užrašus, tad pradėjome nuo žymaus 1968-ųjų metų Prancūzijos studentų protesto metu ant sienų paliktų frazių. Tuomet sekė 1977-ųjų metų protestų mūsų gimtojoje Bolonijoje užrašai. Prie archyvinių eilučių jungėme šiandieninius mūsų miesto sienų užrašus ir ėmėme galvoti, kaip visa tai galėtų sugulti į poemą. Pradėjome dirbti su muzikantais ir dramaturgais ir kartu gilintis į viešos ir privačios erdvės ryšį. Sienos ėmė atrodyti kaip tam tikra vieša miesto oda, gausiai tatuiruota užrašais. Pagrindiniu mūsų tyrimo tašku tapo tas sekundės spendimas žmogaus galvoje, tas momentas, kai jis pasiryžta ir nusprendžia išeitį į gatvę ir ten parašyti, ką galvoja. Ta mažytė laiko dalelė, kai jis pasijaučia toks pilnas, perpildytas kažkokio jausmo ar idėjų, kad nebeištveria ir turi padaryti kai ką drastiško - parašyti tai sienose.

Kokiu būdu surenkate tiek daug medžiagos, išsklaidytos po viso miesto sienas. Ar visus užrašus surandate patys?

Senuosius užrašus sudokumentavome iš įvairių knygų ir fotografijos albumų – minėti protestai visgi buvo istoriškai svarbūs įvykiai, tad informacija yra išlikusi ir saugoma. Dabartinius užrašus pradėjome rinkti patys, paprasčiausiai fotografuodami juos gatvėse, tačiau draugai ir bendraminčiai, sužinoję apie mūsų projektą, ėmė siųsti daugybę savo darytų nuotraukų, tad procesas labai palengvėjo.

Užrašai ant sienų dažniausiai laikomi vandalizmu, o kaip juos matote jūs?

Keistas klausimas, bet ar kas gali tiksliai nurodyti, kada vandalizmas tampa menu? Juk šiuolaikinis menas šiuo atveju yra viena didelė rinka, tad jei kas nors nusprendžia, kad kažkas yra menas, tai pristatoma ir „pardavinėjama“ kaip menas. Užrašai ant sienų mums sukelia įvairias emocijas, kartais - net pyktį, ypač, jei jie liečia sporto ar politines temas, tačiau mes vis tiek juos mėgstame ir matome juos kaip labai įdomų reiškinį. Įdomu tai, kad žiūrint iš gatvėje einančio žmogaus pusės, sienos yra viešos ir priklauso visiems – taip, kaip ir pati gatvė. Tačiau siena taip pat yra ir išorinė pastato dalis, tad jei esu pastato savininkas, man ji – privati. Todėl sienų užrašų fenomeno nelaikome šimtu procentu vandalizmu.

Vilniuje surinkti užrašams turėjote vos keletą dienų. Kaip pavyko šis darbas?

Taip, Vilniuje turėjome tikrai nedaug laiko, tačiau jį praleidome labai įdomiai. Siejant su ankstesniu klausimu, turiu pastebėjimą, kad čia dauguma sienų užrašų yra miesto centre, senamiestyje, o ne kituose rajonuose. Tai rodo, kad čia miesto centrą žmonės laiko labiau bendra, vieša erdve, atrodo, kad miesto centras yra skirtas gyveni, o rajonai – miegoti. Taip pat prisideda didesnis provokacijos efektas - į tavo užrašą dėmesį atkreips labiau, jei jį parašyti ant UNESCO saugomo senamiesčio sienų, negu ant nuo centro nutolusių daugiabučių.

Gal pastebėjote kokią bendrą Vilniaus miesto užrašų tematiką ar tendencijas, kurios nusakytų rašantiesiems svarbius klausimus?

Manau, kad Vilniaus užrašų esmė, pagrindinis branduolys yra gyvenimo prasmės klausimai. Čia labai daug egzistencinių, ironiškų užrašų, kurie iš esmės kelia klausimus apie žmogaus prasmę žemėje. Lyginant su Italija, ten žymiai daugiau politinių užrašų, palaikančių vienas ar kitas partijas. Vilniuje to nėra tiek daug, čia daugiau vietos užima filosofija, autorefleksija. Taip pat pastebėjome nemažai dialogą ir dar daugiau užrašų skatinančių pasisakymų, kurie klausia ir net duoda atsakymų variantų. Gana neįprastas dalykas buvo pasikartojimai – nekartą pastebėjome užrašą „Vilnius full of space“. Manau, tai tam tikro judėjimo išraiška.

Minėjote, kad šį projektą vykdote ir kitose šalyse. Kokių užrašų pastebite jose? Kokie šalių skirtumai išryškėja skaitant sienų užrašus?

Šiuo metu dirbame Milane ir Marselyje. Šiuose miestuose užrašai labiau tiesmuki, tiesioginiai. Daug užrašų yra tam tikro protesto forma – pasisakymai prieš politikus, policiją. Ten taip pat matome daug pasižymėjimų vardu, pavyzdžiui „Čia buvo Markus“ ir panašiai. Nuo Vilniaus užrašų jie skiriasi tuo, kad turi daugiau momentinės emocijos, atrodo, rašoma tai, kas tuo metu šovė į galvą. Vilniuje užrašai labiau apgalvoti – su kolegomis juokavome, kad čia šalta, todėl žmonės turi daug laiko apgalvoti savo užrašams prieš išeinant rašyti į šaltą gatvę.

daugiau apie tarptautinių rezidencijų programą Print Art On Stage- čia.

Jūsų renginiai Menų spaustuvės erdvėse - formuojamas 2017 m. rudens repertuaras

 

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

kviečiame organizacijas teikti pageidavimus projektams menų spaustuvės erdvėse vyksiantiems 2017 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesiais. Jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją gegužės 2-16 d.

anketas* siųsti giedre@menuspaustuve.lt

atsakymai apie erdves iki birželio 13 d. | maloniai prašome anketas pateikti pagal nurodytus jų priėmimo terminus


* kiekvienam renginiui reikia užpildyti atskirą anketą
>> anketa <<

 

Italai, skaitantys Vilniaus sienas

Menų spaustuvės tarptautinių rezidencijų programa Print Art On Stage pristato rezidentų iš Italijos "Ateliersi" darbą: "Urban Spray Lexicon | On the Road towards Vilnius Walls Chapter".

"Urban Spray Lexicon" - tai dramaturginis ir performatyvus nuolat atsirandančių ir dingstančių užrašų ant miesto sienų tyrimas. Italų trupė „Ateliersi“ tokius užrašus surenka juos užsirašydami ir nufotografuodami, o iš surinktos medžiagos sukuria naują dramaturgiją, užrašus sudeda į poemas, taip išsaugodami ir įamžindami tai, kas labai laikina. Trumpi tekstiniai fragmentai scenoje virsta vizualiais ženklais ir performatyviais gestais.
Šis projektas – meninis vyksmas, kurio metu teatrinė kalba veikia tiesiogiai kontaktuodama su vizualiaisiais menais, garso dizainu, o urbanistinio peizažo dinamika tampa medžiaga tinkama scenai.

Reziduodami Menų spaustuvėje, tyrinėdama Vilniaus sienų užrašus ir dirbdama prie savo projekto "Vilnius Walls Chapter of Urban Spray Lexicon", "Ateliersi" komanda pristatys darbo ištrauką, išverstą į lietuvių kalbą ir atliekamą kartu su aktore Monika Poderyte.

"Ateliersi" yra menininis kolektyvas iš Bolonijos, Italijos, veikiantis teatro ir scenos menų srityse. Šis kolektyvas labiausiai orientuojasi į teatrinius kūrinius, kuriuose performatyvumas formuoja organišką dialogą su antropologija, literatūra, muzika ir vizualiaisiais menais, taip palengvinant kūrėjų minčių išraišką. Ateliersi kūrybinis darbas apibūdinamas kaip diaugiadisciplinis ir novatoriškas, susitelkęs į performatyvumo naudojimą teatrinės ir kitų menininių kalbų sąjungos skatinimui.

menų spaustuvė | studija II | įėjimas nemokamas | po pristatymo autoriai mielai atsakys į klausimus

scenos menų profesionalai, norintys susipažinti su rezidencija Italijoje kviečiami į pokalbį su trupe balandžio 25 d. 17.30 | kreiptis į laura@menuspaustuve.lt

Rezidentai iš Suomijos lietuvius kviečia kurti kartu

Menų spaustuvės tarptautinių rezidencijų programos Print Art On Stage dalyviai TaikaBox (Suomija) ieško scenos menų profesionalų arba paskutinių studijų metų studentų turinčių puikius improvizacijos įgūdžius ir gerą fizinį pasiruošimą, šokio ir gyvų technologijų spektakliui "Prašome įjungti mobiliuosius telefonus".

Skaityti daugiau...

Spektaklių įrašams skleisti ir išsaugoti - Mediateka

Atsinaujinusiame "Menų spaustuvės" interneto puslapyje akį džiugina ne tik patogesnis dizainas, bet ir papildoma naujiena - Menų spaustuvės Mediateka. E-platformos spektaklių sklaidai projekto dėka senų, jau neberodomų spektaklių įrašai skaitmeninami ir viešai bei nemokamai prieinami visiems besidomintiems. Mediatekos turinys į svetainę integruojamas iš socialinio video dalinimosi tinklo "Vimeo", tad įrašai prieinami ir tiems, kurie neužsuka į Menų spaustuvės puslapius. Po truputį keliami spektaklių įrašai Mediatekoje atsiduria šalia kitų - diskusijų klubo "Prie arbatos" įrašų, bei naujų ir archyvinių spektaklių anonsų. Mediateka ne tik atveria prieigą, bet ir išsaugo senstančiose ir yrančiose laikmenose įrašytus spektaklius. Spektaklių įrašus papildo išsamūs profesionalių teatrologų paruošti aprašai. Mediatekos skiltį rasite kiekviename svetainės puslapyje, po pagrindinio jų turinio ir http://www.menuspaustuve.lt/lt/mediateka 

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą