„Makbetas“ | Eimuntas Nekrošius

Description in English here

William Shakespeare

Trijų dalių spektaklis

iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas

režisūra - Eimuntas Nekrošius
scenografija - Marius Nekrošius
kostiumai - Nadežda Gultiajeva
muzika - Faustas Latėnas
šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas


vaidina
Laumės – Viktorija Kuodytė, Gabrielė Kuodytė, Margarita Žiemelytė
Makbetas – Kostas Smoriginas, Vytautas Rumšas
Ledi Makbet – Dalia Storyk
Bankas – Vidas Petkevičius
Dunkanas – Ramūnas Rudokas
Kariai ir kt. – Kęstutis Jakštas, Dainius Gavenonis, Darius Gumauskas, Tomas Tamošaitis


Premjera - 1999-01-22

„Meno forto“ įrašas


Šarūnė Trinkūnaitė. Makbeto prakeiksmas ir atgaila

Williamo Shakespeare‘o „Makbetas“ buvo pirmasis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis jo įkurtame teatre-studijoje „Meno fortas“.

Būtent čia, nedidukėje dar remontuojamo „Meno forto“ salėje, 1998 m. pavasarį Nekrošius pradėjo šios Shakespeare‘o tragedijos repeticijas. Ir, matyt, neatsitiktinai, jas pradėjęs, jis daug kalbėjo apie paprastumo ilgesį: „Dabar juk savotiškas baisus civilizacijos antplūdis, sakyčiau – potvynis (...). Noriu grįžti prie minimalizmo ir paprastumo. Juk pasitelkus minimalias raiškos priemones galima pasakyti daug daugiau nei naudojant įvairias modernias technikas. Aš bandysiu... Tačiau negarantuoju, kad pavyks...“1. „Makbeto“ repeticijas iš arčiau stebėjęs teatro kritikas Audronis Liuga apie tai pasakojo: „Pirmiausia pamačiau katilą... Jį parodė E. Nekrošius, vieną saulėtą gegužės dieną pakvietęs į dar remontuojamą „Meno forto“ salę. Katilas iš ketaus riogsojo užverstas salės kampe. Šalia ant palangės gulėjo pagaliukas. E. Nekrošius užsirūkė ir tarė: „Tokia bus Makbeto istorija... iš katilo ir pagaliuko... spąstai, į kuriuos žmogus įkišo ranką...“. Ir po trumpos pauzės klausiamai pridūrė: „primityvu, ar ne...“2.

1998 m. vasarą „Makbeto“ repeticijos iš „Meno forto“ persikėlė į Italiją, į Džibeliną Sicilijoje –Nekrošius, ligi tol ištvermingai laikęsis principo nedemonstruoti neužbaigto darbo, sutiko dalyvauti work in progress projekte „Makbeto link“, kurį sumanė vienas iš jo „Hamleto“ (1997) prodiuserių Aldo Miguelis Grompone kartu su dviejų žymiausių Italijos menų festivalių direktoriumi Roberto Ando. Tiesa, Nekrošius padarė savą work in progress versiją: vietoj pasiūlytų valandos trukmės „Makbeto“ ištraukų ir atvirų repeticijų Džibelinoje, festivalyje „Orestiadi di Gibelina“, po atviru dangumi jis parodė per dvi valandas trukusį būsimo spektaklio eskizą, o Palermo festivalio „Palermo sul Novecento“ publikai padovanojo beveik baigtą keturių valandų spektaklį. Nustebusiems, net suglumusiems „Makbeto link“ organizatoriams, mačiusiems alinantį repeticijų procesą, tokį savo sprendimą Nekrošius paaiškino paprastai: „Nemoku ir negaliu dirbti kitaip net ir labai norėdamas...“3.

Tiesa, rodės, jau beveik baigtas „Makbetas“, sugrįžęs į Lietuvą, tam tikra prasme turėjo prasidėti iš naujo. Mat gruodžio pradžioje teko skubiai ieškoti naujo Makbeto – ligi tol sėkmingai jį repetavęs aktorius Vytautas Rumšas per vieną „Hamleto“ spektaklį (kuriame vaidino karalių Klaudijų) stipriai susižeidė koją ir nebegalėjo tęsti. Nekrošius susirado aktorių Kostą Smoriginą, ištikimą ankstesniųjų savo laikų bendražygį; pirmą kartą į „Makbeto“ repeticiją jis atėjo gruodžio 12 d., iki premjeros likus vos daugiau nei mėnesiui... Matyt, nenuostabu, kad apie nepaprastai sudėtingą ir intensyvų paskutinį repeticijų etapą vėliau Smoriginas pasakojo kone su siaubu – kaip apie tikrą „Makbeto“ prakeiksmo išsipildymą: „Prieš premjerą sulaužiau Viktorijai Kuodytei [vaidinusiai vieną iš laumių] pirštą, sau vos neišsimušiau dantų, Daliai Storyk [vaidinusiai ledi Makbet] – išmušiau. Man dukart buvo lūžę šonkauliai, ta pjesė mus visus persekiojo. W. Shakespeare’as „Makbete“ yra panaudojęs juodosios magijos žodžius, ir jo dramą jau 300 metų lydi nelaimės. Aš prieš spektaklį visada persižegnodavau, sukalbėdavau maldelę...“4.

Šį pasakojimą tam tikra prasme patvirtino ir pats „Makbetas“. Neatsitiktinai teatro kritika sutartinai kalbėjo apie šio Nekrošiaus spektaklio ekstremalumą – „pavojaus pojūtis“, kaip sakė Valdas Vasiliauskas, jame buvo „maksimalus“5. Ramunė Marcinkevičiūtė jį konkretizavo, kalbėdama apie „anomalijos erdvę“ – „anomalijos totalybę, išsiplėtusią ir gamtoje, ir žmogaus sieloje“: savo „Makbetą“ Nekrošius statė, „lyg jau būtų apsilankęs pas galingąją burtų pasaulio valdovę Hekatę, surūkęs su ja jo cigaretę ir išgirstą žinią perkėlęs į sceną – kaip regėjimą apie pažeistas ribas tarp gyvųjų ir mirusiųjų, gėrio ar blogio ar saulę, užgęstančią finale“6. „Režisieriau, pasigailėk mūsų“,– prašė Valdas Gedgaudas7...

Vis tik pats Eimuntas Nekrošius apie savo „Makbetą“ kalbėjo, visų pirma, kaip apie žmoniškumo ir šilumos paieškas: „Visą gyvenimą statau vieną ir tą patį spektaklį... Neieškau kokių nors naujų išraiškos priemonių. Viskas, ko ieškau – tai žmoniškumo ir šilumos šaltoje ir rūsčioje medžiagoje“8. Šiek tiek vėliau jis patikslino savo mintį, įvesdamas „išpažinties teatro“ sąvoką: „Kas teatre šiandien prasminga? (...). Galbūt tik išpažintis. Išpažinties teatras. Taip ir „Makbete“ mums svarbi išpažinties kryptis. Galima suvaidinti ne visu 100 proc., bet svarbu, kad būtų išsaugota ši kryptis, kuri priklauso nuo aktoriaus“9. Kitaip sakant, Nekrošius ieškojo „Makbeto“ jautrumo. Ir jį rado, Shakespeare‘o tragediją apvalydamas nuo visų istorinių-politinių aliuzijų ir pirmiausia susitelkdamas į Makbeto kaip pasmerktojo likimo dramą – pasakodamas ne jo nusikaltimų, bet kančios ir atgailos istoriją. Būtent ji, o tiksliau – tai, kaip ją perteikė aktorius Kostas Smoriginas,– „Makbete“ labiausiai sukrėtė. Teatrologė Rasa Vasinauskaitė rašė: „Dar niekada žmogžudys Makbetas nebuvo šitaip apverktas... Dar niekada aktoriaus transformacija nebuvo toks sėkmingas ir pavojingas E. Nekrošiaus spektaklių triukas...“10.

„Makbetas“ buvo pripažintas ir plačiai įvertintas. Jis triumfavo įvairiuose tarptautiniuose teatro festivaliuose: 1999 m. laimėjo „Auksinę kaukę“ (Maskva, Rusija), 2000 m. gavo geriausio spektaklio prizą Torūnės festivalyje „Kontakt“ (Lenkija), 2002 m.– Gdansko Shakespeare‘o festivalyje (Lenkija). Į Lietuvos teatro istoriją „Makbetas“ įėjo kaip vienas įdomiausių ir stipriausių XX a. pabaigos –XXI a. pradžios spektaklių – kartu su prieš jį pasirodžiusiu „Hamletu“ ir po jo rampos šviesą išvydusiu „Otelu“ (2000) įprasmindamas „tragedijos ilgesio“ dimensiją11

Beje, statydamas „Makbetą“, daugiau Shakespeare‘o Nekrošius nebežadėjo: „artimiausiu metu W. Shakespeare‘o tikrai nesiimsiu; baigsiu „Makbetą“ – ir gana“,– sakė12. Šio pažado neištesėjo. Įkandin „Makbeto“ netrukus pasirodė „Otelas“ („Meno fortas“), o netrukus viena paskui kitą įvyko trys Nekrošiaus paruoštos Giuseppe‘s Verdi „Makbeto“ premjeros – Florencijos Teatro del Maggio Musicale Fiorentino (2002), Maskvos Didžiajame teatre (2003) ir darsyk Italijoje, Palerme, Teatro Massimo di Palermo (2003).

-------------------------------------------

4 Julė Šiurkutė. Neįmintos paslaptys: prakeiktasis „Makbetas“ – drama, lemianti mirtis ir nelaimes // Publikuota 2016m. gegužės 8d.: http://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/lengvai/neimintos-paslaptys-prakeiktasis-makbetas-drama-lemianti-mirtis-ir-nelaimes-1038-620275

5 Valdas Vasiliauskas. Sodininkas tradicijų sode // Teatras, 1999m., nr. 1 (5), p. 23.

6 Ramunė Marcinkevičiūtė. Kai žodis „amen“ stringa gerklėje // Lietuvos teatras, 1998m. ruduo – 1999m. žiema, p. 25.

7 Valdas Gedgaudas. Režisieriau, pasigailėk mūsų // Veidas, 1999m. sausio 28d., p. 12.

8 Audronis Liuga. Du ar trys dalykai..., p. 38.

9 Audronis Liuga. Du ar trys dalykai..., p. 40.

10 Rasa Vasinauskaitė. Tam pavadint nėr žodžio: Eimuntas Nekrošius režisavo William‘o Shakespeare‘o „Makbetą“ // 7 meno dienos, 1999m. sausio 29d., p. 1.

11 Rasa Vasinauskaitė. Laikinumo teatras. Lietuvių režisūros pokyčiai 1990-2001 metais. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, p. 238.

12 Olga Jegošina, Rasa Vasinauskaitė. Konservatyvus žmogus..., p. 3.

 

Taip pat skaitykite

Grįžti atgal

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą      Užimtumo kalendorius