„Nosis“ | Eimuntas Nekrošius

Description in English here

Valstybinis Jaunimo teatras

Nikolaj Gogol

Eimuntas Nekrošius ir Jurgis Kunčinas pagal Nikolajų Gogolį


Dviejų dalių spektaklis
Režisūra - Eimuntas Nekrošius
Dailininkė – Nadežda Gultiajeva
Muzika - Algirdas Martinaitis


Vaidina
Gogolis – Remigijus Vilkaitis
Majoras Kovaliovas – Vladas Bagdonas
Nosis – Kostas Smoriginas
Saulius Bareikis, Dalia Brenciūtė, Povilas Budrys, Ingeborga Dapkūnaitė, Birutė Didžgalvytė, Gediminas Girdvainis, Juozas Jaruševičius, Ina Kartašova, Idalija Krikščionaitytė, Dalia Kuodytė, Janina Matekonytė, Dalia Overaitė, Eugenija Pleškytė, Juozas Pocius, Saulius Sipaitis, Dalia Storyk, Vytautas Taukinaitis


Premjera - 1991-04-15

Įrašas iš asmeninės Rimgaudo Karvelio kolekcijos


 

Rūta Oginskaitė. Chamo gimimas

Jaunimo teatro situacija Lietuvoje keliolika metų buvo išskirtinė – sovietmečiu tai buvo vienintelis užsienyje gastroliavęs teatras, o kad Vilniuje gautų bilietus į Nekrošius spektaklius, žiūrovai buvo įpratę budėti prie kasos naktimis. Tačiau politinės permainos, Lietuvos Atgimimo procesai paveikė ir teatrą – salės ėmė tuštėti, įvykiai už teatro sienų buvo svarbesni. Jaunimo teatras taip pat neteko savo išskirtinumo, sunerimę aktoriai prieš spektaklį pro uždangos plyšį skaičiuodavo žiūrovus, vangiai besirenkančius į nešildomą salę. Eimuntas Nekrošius penkerius metus po „Dėdes Vanios“ (1986) nebuvo sukūręs jokio naujo spektaklio, nors repetavo „Karmen“ ir „Karalių Lyrą“. Jis pats nutraukė repeticijas, nusprendęs, kad premjerų nebus.

Kaip knygoje „Erdvė už žodžių“, skirtoje Eimunto Nekrošiaus kūrybai Jaunimo teatre, rašo Ramunė Marcinkevičiūtė, akivaizdu, kad kūrėjus „stipriai paveikė Vladimiro Nabokovo romanas-studija „Nikolajus Gogolis“ ir žmogaus evoliucija pagal Michailą Bulgakovą“ (p. 248), t.y. apysaka „Šuns širdis“. Pagal Nabokovo interpretaciją, Gogolio pasaulis „išverstas atvirkščiai“, žmonės apversti aukštyn kojomis, tad ir nosies vaidmenį gali atlikti „kitas organas“. Nekrošiaus spektaklyje po sceną siautėja tai, kas po majoro Kovaliovo kastravimo buvo išmesta į šiukšlių konteinerį – homunkulas, vadinamas Nosimi. O iš tiesų tai Chamas, kurio tikslas – užvaldyti pasaulį. Šiukšlių konteineriai ir buvo Nadeždos Gultiajevos scenografijos pagrindinis elementas. Eimuntas Nekrošius šiuo spektakliu, Ramunės Marcinkevičiūtės nuomone, „ėmėsi savo ankstesniojo teatro sėkmių ir nesėkmių viešos diskreditacijos, tarsi atliktų generalinę savo paties lig tol kurto teatro reviziją, tikrindamas, ką gi iš sakralizuotos teatro meno teritorijos verta pasiimti į ateities teatrą“. (p. 257)

Spektaklyje veikė dvi herojų poros: nuodėmingasis majoras Kovaliovas (Vladas Bagdonas) ir jo amputuotasis organas – Nosis (Kostas Smoriginas) – kalbėjęs falcetu, prisistatydavęs majoru Kovaliovu, o patį majorą vadindavęs „mama“; kitas herojų duetas – Gogolis, jo paminklas (Remigijus Vilkaitis) ir Daktaras (Povilas Budrys), kankinęs rašytoją savo procedūromis. Šios dvi poros buvo reikalingos inscenizacijos temoms: pačios Gogolio apysakos siužetui, Gogolio biografijos interpretacijai, Nekrošiaus autoparodijai ir kūrybos refleksijai.

Gogolio paminklas su nusmukusiomis kelnėmis ne tik išreiškė absoliutų bejėgiškumą, bet ir simbolizavo, kad pjedestalas – tai viešo prievartinio apnuoginimo vieta. Nekrošius konkretizuoja šlovės naštą, kai Remigijus Vilkaitis, vaidinantis Gogolį, pats neša pjedestalą ir sulinksta nuo jo svorio.

Gogolio įpaminklinimo istorija perpinta majoro Kovaliovo ir Nosies istorijos, o per ją skleidžiasi ironiškos režisieriaus aliuzijos į anksčiau savo sukurtus spektaklius ir komentarai esamajam laikui. Kovaliovas ir Nosis – tarsi atvirkščias Pirosmanio ir Sargo duetas iš Nekrošiaus spektaklio „Pirosmani, Pirosmani...“. Žmogus ir jo antrininkas, kuris šįkart yra jo žemiausių, juodžiausių instinktų įsikūnijimas, susiformavęs iš to, kas išmesta į šiukšlyną. Iš pradžių majoras Kovaliovas kratosi šito antrininko, po to imasi jį auklėti – mėgina kalbėtis prancūziškai, vedasi į „akademinį Jaunimo teatrą“ žiūrėti tragedijos „Karalius Lyras“. Nosis netgi teiraudavosi – „kas pastatė?“, Kovaliovas atsakydavo: „Nekrošius“. Nosis nori valdyti pasaulį, ir pradeda nuo teatro: balerinas apauna kerziniais batais ir išmoko šokti sau artimą šokį. Chamas valdo?

O štai keletas nuomonių, paskelbtų iškart po premjeros.

Egmontas Jansonas: „Tai bene pirmas šio režisieriaus darbas, neužgavęs nei širdies, nei proto. Išradingas? Be abejo. Vien ko vertas atgijęs, niekinamas, kankinamas, niekam nereikalingas Nikolajaus Vasiljevičiaus Gogolio (R.Vilkaitis) paminklas. Kad ir visos tos šiukšliadėžės, kuriose gyvena majoro Kovaliovo (V.Bagdonas) pasijos. Tiesa, ši jo „metafora“ daugiau primena S.Beckettą, nei N.Gogolį, bet vis tiek įspūdinga.

(...) Tik ieškojimų pradžia galiu paaiškinti išradingų triukų gausą, kurioje išnyksta paties spektaklio prasmė. (Linksmybių daug, Respublika, 1991 m. balandžio 18 d., p. 2)

Rūta Oginskaitė: „Iš šito jau keletą metų tylėjusio dievo atimta teisė ne vien klysti, bet ir nuklysti nuo visuomenėje sukurto jo paveikslo. O visuomenė jau bereikalaujanti savo teisės į genijaus šviežieną. „Nosimi“ E.Nekrošius ne tik prabilo ir atliko niukinamo menininko išpažintį. „Nosimi“ E.Nekrošius parodė, kad yra visiškai laisvas nuo jam užkrautos reputacijos“. (Jo didenybė „Nosis“. Literatūra ir menas, 1991 m. balandžio 27 d., p. 7)

„Nosis“ netapo teatro eksporto preke. Rusijoje šis spektaklis, matyt atrodė antirusiškas, bet tai galėjo priklausyti ir nuo politinio konteksto. Rusijos teatrologai, paprastai labai vertinantys Nekrošiaus kūrybą, po šio spektaklio jautėsi praradę Nekrošių. Vakarų prodiuseriai nesusidomėjo. Jaunimo teatre „Nosis“ suvaidinta 83 kartus. Tai daug.

 

Grįžti atgal

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu