Naujienos

Atšaukiamas spektaklis “Tėčio pasaka”

Atšaukiamas spektaklis “Tėčio pasaka”

DĖMESIO!

 

Dėl techninių kliūčių ATŠAUKIAMAS šiandienos (rugsėjo 21 d.) 16 val. spektaklis “Tėčio pasaka”. Apgailestaujame ir visus, įsigijusius bilietus, kviečiame juos grąžinti pirkimo vietoje arba Menų spaustuvės kasoje pasikeisti į bilietus kitam spektaklio rodymui.

 

Atsiprašome už nepatogumus!

Tarptautinių rezidencijų programos dalyvė Aistė Adomaitytė pristato performanso eskizą „Man_hole”

Tarptautinių rezidencijų programos dalyvė Aistė Adomaitytė pristato performanso eskizą „Man_hole”

Šiuolaikinių scenos menų atlikėja ir kūrėja Aistė Adomaitytė aistrą šokiui atrado tik studijų metais. Supratusi, jog toliau nori žengti tik šiuo keliu, jauna kūrėja paliko Vilniaus dailės akademiją ir išvyko į Budapeštą, kur sėkmingai baigė Šiuolaikinio šokio akademiją. Dabar Aistė toliau gilinasi į choreografiją ir įvairius kūrybinius procesus, o Menų spaustuvės tarptautinių rezidencijų programoje tobulina Lisabonos šiuolaikinio šokio asociacijoje pradėtą darbą „Man_hole”. Jo pristatymą Menų spaustuvėje žiūrovai galės išvysti jau šį šeštadienį 14 val.

Aiste, papasakok, kaip iš dailėtyros studijų atsiradai šokyje?

Menuose buvau nuo vaikystės – lankiau muzikos ir dailės mokyklas. Baigusi mokyklą neišsirinkau, kur stoti, ir pasirinkau dailėtyros studijas. Bestudijuodama pradėjau lankyti šiuolaikinio šokio pamokas pas Rūtą Butkus. Tai buvo viena geriausių patirčių, kokias esu turėjusi – atsimenu, eidavau namo ir verkdavau, kaip būdavo gerai! Supratau, jog tame yra kažkas ypatingo. Susistabdžiau studijas, nusiunčiau paraišką į Budapeštą ir buvau pakviesta į atranką. Jei atvirai - nežinau, kodėl jie mane pasirinko (juokiasi). Pradžioje mokytis buvo labai sunku dėl didelio fizinio krūvio, bet atradau daugybę dalykų, kurie galiausiai susijungė su tuo, ką dariau iki tol tiek vizualiuose menuose, tiek muzikoje. 

Ką reiškia į intensyvią šokio praktiką įsilieti žmogui, neturinčiam stipraus ankstesnio pasirengimo?

Yra skirtumas tarp intensyvių trenažų ir savo kūno pajautimo (angl. body awareness). Pastarasis dalykas, žinoma, ateina ir per trenažus, bet jie kartais gali sunaikinti visą kūrybiškumą. Labai svarbu ne tiek tobulai atlikti techniką, kiek suvokti savo kūną. Manau, kad mokyklose taip pat labai trūksta daugiau suteikiamų žinių apie savo kūną. Ten gauname beprotiškai daug įvairios informacijos, bet nesusipažįstame su pačiu svarbiausiu apvalkalu, kuriame praleidžiame visą savo gyvenimą. Šokio ar kūno kultūros pamokos, paradoksalu, bet tokių žinių nesuteikia.

Studijų Budapešte išbandymus perėjai sėkmingai. Papasakok, kaip tavo veikla klostėsi (ir klostosi) toliau?

Po dvejų metų, kai prašviesėjo protas ir susibalansavo fizinės jėgos, pradėjau labiau domėtis choreografija. Labiau nei šokio technika man buvo įdomu kūrybinis procesas. Studijų metu kas du mėnesius kiekvienas turėjome padaryti po kūrybinį procesą – tai buvo tarsi priverstinis dalykas, bet tuo pat metu jis labai išlaisvino idėjas. Tas laikotarpis buvo kupinas eksperimentų, tam tikra prasme jis tęsiasi ir dabar. Po mokyklos Budapešte baigimo buvau pakviesta į kelis kūrybinius procesus. Vėliau grįžau į Kauną pažiūrėti, kas čia vyksta – tada jau buvau visai kitoks žmogus nei tuomet, kai išvažiavau, domino kiti dalykai. Reikėjo viską pažinti iš naujo. Užmezgiau ryšius su Kauno menininkų namais, sutikau Grėtę Šmitaitę, kuri pakvietė į savo bandymus, su Pauliumi Prieveliu darėme eksperimentinį performansą „Šelteryje“. Po to mūsų sukurto performanso supratau, kad turiu bazę, bet man reikia daugiau. Susiradau Lisabonos šiuolaikinio šokio asociacijos organizuojamą kūrybiškumo scenos menuose kursą – tai intensyvi programa, kurios metu šešis mėnesius kasdien vyksta užsiėmimai. Procesas buvo labai įdomus, turėjome nemažai rezidencijų skirtingose vietose, daug dirbome su vietiniais menininkais, leidėjais, scenografais. Tai suteikė labai daug skirtingų perspektyvų, kaip žiūrėti į savo darbą. Kurso metu kiekvienas vystėme savo solo pasirodymus, kuris mane čia ir atvedė.

Savo pasirodymą „Man_hole” pristatai kaip performansą apie nieką. Papasakok, ką žiūrovai išvys jo metu?

Buvo sunkiausia sugalvoti savo darbui apibūdinimą. Tada suvokiau, kad performansas nėra apie kažką – jame nėra temos ar objekto. Paties performanso tikslas – būti kuo labiau apie nieką. Tai – sunkiausia užduotis. Dirbu su kalba, kuri yra pagrindinė mūsų komunikacijos priemonė, bet tuo pat metu – ir pati paviršutiniškiausia, o absurdo momentas komunikacijoje galiausiai atveda į nieką. Šalia to kuriant darbą iškilo daug temų, kurios mane domina – pavyzdžiui, naudoju įrašą iš striptizo šokėjų dienoraščio, atsiranda seksualumo, feminizmo motyvų. Pastarųjų, ko gero, neįmanoma išvengti, esant moterimi šokėja. Naudoju ir videoinstaliaciją, taip įjungdama socialinę erdvę, kurioje mes bendraujame – ji taipogi yra labai plokščia ir klaidinanti.

Siekiu sukurti performansą remdamasi vien improvizacija. Atraminis mano pasirodymo žodis – paradoksas. Tai yra kažkas, kas atrodo svarbiausia, pavyzdžiui, kaip kalba bendravime, tačiau tuo pat metu šis dalykas yra labiausiai nutolęs nuo natūralios kūno komunikacijos. Visą laiką egzistuoja konfrontacija ir priešprieša tarp to, ką aš sakau ir ką darau, tarp to, kas vyksta tarp manęs ir publikos. Tai – viso performanso logika, ir šioje priešpriešoje galiausiai atsiremiame į nieką.

MS rezidentai „Low Air“: šokis – vienišiems žmonėms

MS rezidentai „Low Air“: šokis – vienišiems žmonėms

Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ rugsėjo 20 d., 19 val. sostinės Menų spaustuvėje spektakliu „Feel-Link“, pradeda naująjį sezoną. Pirmasis šalyje gatvės šokio spektaklis tapo dabar jau žinomų, ne vieną apdovanojimą pelniusių choreografų ir šokėjų Airidos Gudaitės bei Lauryno Žakevičiaus debiutu teatre. Pristatytas žinomose pasaulio scenose ir atstovavęs Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose meno festivaliuose, devintus metus iš scenos nesitraukiantis jausmingas duetas, žiūrovus pasitiks atsinaujinęs.

Savaitgalį Menų spaustuvėje - Aistės Adomaitytės judesio seminaras

Menų spaustuvės tarptautinių rezidencijų programos dalyvė Aistė Adomaitytė pristato judesio seminarą, skirtą su judesiu bent minimalios patirties jau turintiems žmonėms.

Tarptautinių rezidencijų programoje - Aistė Adomaitytė

Menų spaustuvės tarptautinių rezidencijų programoje dalyvauja Aistė Adomaitytė.

„Naujo cirko savaitgalio'19“ metu - paskaita apie šiuolaikinio cirko istoriją

Šiuolaikinio cirko žanras per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje tapo neblogai pažįstamas ir pripažįstamas net ir tradicinį cirką atmetančių žiūrovų. Vis dėlto iki šiol viešai neteko kalbėtis apie tai, kad šiuolaikinio cirko šaknys glūdi visai ne moderniame (palapinių, apvalių aikštelių, gyvūnų bei blizgučių) cirke, o gerokai ankstesnėse tradicijose, kurias nuolat formavo esamasis laikas ir jo skelbtas požiūris į žmogų bei meną.

Paskaitoje „Šiuolaikinio cirko istorijos punktyrai“ trumpai kalbėsime apie iki šiol išlikusių savarankiškų cirko disciplinų istoriją ir formavimąsi, kiek plačiau – apie šiuolaikinio cirko atsiradimą, kitų menų įtaką jo raidai ir komerciniais arba tiriamaisiais tikslais grįstas jo apraiškas. Ar egzistuoja grynasis šiuolaikinis cirkas? Kokios technikos priklauso išimtinai jam? Ar tikslu spektaklius vadinti teatro vaidinimais su cirko elementais, o galbūt yra atvirkščiai? Ką šiandienos cirkui paliko dresuotų gyvūnų ir apsigimimus turinčių žmonių ekspozicija? Pusantros valandos paskaitoje gili kiekvieno reiškinio analizė netilps, tačiau punktyrais praeiti šiuolaikinio cirko istoriją pabandysime.

Paskaitą veda teatro kritikė Aušra Kaminskaitė ir „Naujojo cirko savaitgalio'19“ vadovas Audronis Imbrasas.

data: rugsėjo 15 d. | laikas: 15 val. | vieta: MS kavinė

Italų šokėjos „dueditre“: įkvėptos senovės graikų mito

Vasaros pabaigoje Menų spaustuvėje reziduoja net keletas kūrėjų iš užsienio. Tarp jų – iš Italijos atvykęs šokėjų kolektyvas „dueditre“, rugpjūčio 29 dieną pristatantis savo šokio spektaklio eskizą. Elenos Valdetaros ir Vittorios Franchinos kūrybinė veikla Lietuvoje – dalis šokio kolektyvų rezidencijų mainų tarp Menų spaustuvės ir scenos menų centro IDRA Milane, Italijoje. Drauge su Italijos menininkėmis mainų programoje dalyvauja sparčiai kylantis Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjas Lukas Karvelis. Abi šokio kūrėjų kompanijos kartu dirba Lietuvoje, o vėliau - Italijoje, kur pristatys savo bendro darbo rezultatus. „dueditre“ atstovės pasakoja apie savo veiklą ir tai, ką parodys Lietuvos žiūrovams.

Papasakokite apie tai, kaip jūsų gyvenime atsirado šokis ir kaip nusprendėte kurti drauge?

Vittoria: Abi su Elena esame iš Milano, kur kartu studijavome šiuolaikinio šokio akademijoje „Dance Haus“, vadovaujamoje Susannos Beltrami. Ten praleidome trejus metus, o vėliau pradėjome drauge kurti. 2017-aisiais nusprendėme susiburti į nuosavą projektą „dueditre“ – jame iš tiesų esame trise, su mumis taip pat kuria dar viena šokėja, kuri pasiliko Italijoje. Mes norėjome susikurti sau asmeninę darbo erdvę, kur galėtume plėtoti savas idėjas. Taigi, pradėjome tyrinėti ir kurti mums naujus dalykus.

Ar jums asmeniškai kūryba yra būdas tyrinėti savo pačių vidines emocijas ir išgyvenimus, ar susiformuluojate konkrečias žinutes, kurias siekiate perteikti žiūrovams ir paveikti jų supratimą apie tam tikrus reiškinius?

Elena: Manau, jog mūsų kūryboje sutelpa abu šie dalykai. Visuomet pradedame nuo to, kas giliai susiję su mūsų asmeninėmis istorijomis arba dabartimi, tačiau kartu ir galvojame apie vaizdus, kuriais šiuos dalykus paverstume suprantamais kitiems.

Vittoria: Manome, jog kuo asmeniškesnis yra mūsų kūrinys scenai, tuo artimesnis jis gali tapti ir žiūrovams. Dažniausiai pradedame nuo to, o vėliau kiekvienas darbas transformuojasi – baigtinėje versijoje kiti neišvys to, kas būtų neįtikėtinai asmeniška, nes daug dirbame su užuominomis, atmosfera, siekiame jausmą perteikti tam tikrais vaizdais. Ko gero, taip mūsų mintis tampa suprantamiausia.

Kokias raiškos priemones dažniausiai pasitelkiate perteikti savo originalias idėjas?

Elena: Kaip jau minėjome, „dueditre“ – gana jauna trupė, tad mes vis dar bandome apsibrėžti, kokia gi yra mūsų meninė kalba. Visgi mes esame likusios komunikuoti per jausmus žadinančius vaizdus – judesių tyrinėjimas mūsų kūrybiniame procese prasideda nuo vaizdų ieškojimų. Dažnai filmuojame savo repeticijas, o vėliau jas žiūrime vis iš naujo, kad atrastume tą idealų vaizdinį.

Vittoria: Taip pat mėgstame dirbti su butaforija. Manome, kad objekto turėjimas scenoje labai padeda įvaizdinti idėjas, todėl objektus mūsų darbuose galima pamatyti dažnai.

Tarptautinių rezidencijų programoje dirbate prie visiškai naujo savo kūrinio. Papasakokite, kaip gimė jo idėja ir kokius kelius renkatės ją vystydamos?

Vittoria: Pats pirmas įkvėpimas mums atėjo iš senovės graikų mito apie žmonių antrąsias puses. Tai – mitas, aiškinantis, kodėl mes, žmonės, visą laiką stengiamės ieškoti ryšio kitais, bandome susijungti. Labai norėjome savo darbe tai panagrinėti giliau. Šiuo metu tai – duetas, tačiau neatmetame galimybės prijungti ir trečiąją šokėją. Kol kas daug dirbame su ryšio pajauta ir jo kūrimu tarp kūnų. Siekiame sujungti kūnus taip, kad būtų sunku suprasti, kur prasideda vienas ir baigiasi kitas. Taip pat mus domina atsiskyrimas – kas nutinka, kai šis itin glaudus ryšys nutraukiamas?

Elena: Šiame darbe taip pat daug dėmesio skiriame vaizdams. Prieš pradėdamos fizinį darbą nemažai tyrinėjame koliažus, nuotraukas, paveikslus, o pereidamos prie judesio šiuos dalykus interpretuojame.

Jūsų rezidencija – dalis mainų programos, kurioje dalyvauja ir lietuvis šokėjas Lukas Karvelis. Ar per Menų spaustuvėje praleistą laiką turėjote galimybę vieni iš kitų pasisemti idėjų, pasidalinti mintimis?

Vittoria: Kol kas – ne. Anądien šauniai pasikalbėjome, jis turėtų užsukti pasižiūrėti, kaip mes repetuojame. Manau, kad antrojoje mainų dalyje, kuri vyks Italijoje, turėsime tam šiek tiek daugiau laiko – dabar mūsų visų darbai yra pirminėje stadijoje, tad daugiausiai esame susitelkę jų viduje, bet būtų tikrai smagu daugiau patyrinėti vieniems kitų darbus, sulaukti atgalinio ryšio. Be abejo, norėtume pamėginti ką nors sukurti kartu.

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą      Užimtumo kalendorius