Naujienos

Autoriai

Generalova Olga

Olga Generalova

Esu gimus 1982 m., gegužės 27 dieną Vilniuje. Baigiau teatro režisūros bakalauro studijas LMTA (kurso vadovas – R.Tuminas), dabar tęsiu magistrantūros studijas, kurso vadovas tas pats. Svarbiausi darbai teatre tai „Arbūzų cukruje”, kurtas Menų spaustuvėje pagal R.Brautigano romaną ir mano diplominis darbas „Publika”, rodytas festivalyje „Tylos” Vilniaus Mažajame teatre. O be teatro pastaruoju metu vaidinu filmuose.

1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Medituoju, arba daug ir garsiai juokiuosi.

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Niekad neprakaitavo.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Pavalgęs. Smalsus. Kreivanosis. Prisimerkęs. Niūniuojantis spektaklio metu, jei jam to norisi.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Goša.

5. Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Kaskart vis kitoks. Beje, tai veikiau tai būtų vaizdas,o ne sakinys.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Ir už vieną, ir už kitą. Ir už taiką. Kam tokie keisti konfliktai? 

7. Penkiais sakiniais papasakokite mėgiamiausios pjesės fabulą.
Laikas sustojo- baisu ir smalsu. Kas tai? Pratimas, kaip elgtis pavojaus atveju? Ne, nes čia nėra siužeto. Tai ne spektaklis. (P.Handkė ”Publikos išplūdimas”)

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Indėnas Vinetu.

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Mėlynu viršeliu.

10. Vietoj kurio populiaraus režisieriaus būtumėte norėjus dirbti?
Norėčiau dirbti savo vietoje. O populiarūs režisieriai lai dirba savose, ir stato dar daugiau populiarių spektaklių. Žmonės pasirinks.

11. Tobulas duetas scenoje.
Vyras ir moteris.

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų Spaustuvę?
Remontas. Šlapio tinko kvapas. Premjera. Linksma komanda. Sudėtingi salių pavadinimai- pirma, antra, kišeninė, balta…

Dobrovolskis Tomas

Tomas Dobrovolskis

Gimiau 1966 m. gruodžio 28 dieną Vilniuje. Baigtos studijos – Juozo Tallat-Kelpšos aukštesnioji muzikos mokykla, akademiniai mušamieji. Toliau sekė studijos LMTA, vėliau – KU muzikos katedra džiazo klasė, bet šių studijų nebaigiau. Toliau buvo ir kitos studijos, bet nesusijusios su muzika. Svarbiausi darbai būtų... Ryškiausias muzikos ir šokio projektas – tai „TRIMATRIX“ spektaklis su Lora Juodkaite, Andriumi Žužžalkinu ir Igoriu Zaripovu Menų spaustuvėje. Muzikiniai projektai – „Sainkho & The new art trio“ su Sainkho Namtchylak, Raimondu Sviackevičiumi ir Andre Pabarčiūte, „SoloDuo“ projektas su japone Satoko Aoki, „Folkex.lt“ su Sauliumi Petreikiu, „Exlex“ su Neda Malūnavičiūte. Soliniai projektai – „Varinis Gaublys“ ir paskutinis, ryškiausias, brandžiausias – „AXIS. The Brass Globe“. Visi šie projektai yra gyvi ir rodomi kartkartėmis festivaliuose, koncertuose. Gastrolių buvo nemažai... Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Belgijoje, Islandijoje, Suomijoje, Alandų salose,... Pristatant VEKS projektus arba Lietuvą kultūros festivaliuose.

1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Kaupiuosi prieš spektaklį. Būtinai prieš pradėdamas pasirodymą, pergalvoju visą eigą. Prieš koncertą toje erdvėje, kur pasirodysiu, stengiuos pabūti kuo ilgiau, pajausti ją. Gal skambės kažkiek mistiškai, bet stengiuosi prisijaukinti aplinką, įkrauti erdvę savo energetika, savo būsena.

2. Kada paskutinį kartą pasirodymo metu Jums prakaitavo delnai?
Niekada neprakaituoja, tačiau jaudulys persekioja prieš kiekvieną pasirodymą.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Žiūrovas, kuris ateina be išankstinės nuostatos, tikisi netikėtumo, yra atviras naujienoms, atviras įvairiems garsams, kuris klausosi tyloje, kuris gal net nekosti ir nečiaudi. Kuris tiesiog leidžia tau parodyti tai, ką tu norėjai parodyti, ir su pagarba tai priima.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Mano geriausias draugas yra mano šeima.

5. Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Kūryba. Įžvalga. Netikėtumas. Nuotykis.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Geras klausimas. Nežinau.

7. Penkiais sakiniais papasakokite kokios nors (mėgiamiausios?) pjesės fabulą.
Čia dabar reikėtų pasirinkti kažkokią pjesę... Gal aš vėliau.

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Turbūt Tomas ir Džeris. Labai jie man įspūdingi buvo.

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Nežinau, aš turbūt dar tokios neperskaičiau. Nes tas, kurias skaičiau, mielai perskaityčiau antrą kartą.  Nors žinau! „Keturios Lenino pamokos”. Aš ją dažnai skaitydavau kai negalėdavau užmigti. Pavykdavo perskaityti gal keturis puslapius, paskui užmigdavau.

10. Vietoj kurio populiaraus atlikėjo būtumėte norėjęs dirbti?
Gal žinau, ką padaryčiau kito atlikėjo ar net aktoriaus vietoje, – bet vietoje jo būti nenorėčiau. Norėčiau būti savo vietoje – kur esu geras, geriausias. Toks, kurio negalėtų kitas pamėgdžioti, dubliuoti.

11. Tobulas duetas scenoje.
Dabar prisimenu du siužetus, kuriuos mačiau šokių teatre. Tai buvo šokančių aktorių diplominis darbas – Andrius Žužžalkinas ir Jolanta Kriščiūnaitė – jų meilės scena buvo fantastiška. Kitą labai šiltą ir gražų šokio duetą prisimenu spektaklyje „Žinia“ – Vytis Jankauskas ir Goda Laurinavičiūtė.

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Geros. Geros ta prasme, kad man čia yra kultūros centras, židinys, kur vyksta daug įdomių projektų. Gyvenimas čia įdomus. Ir šalia tos geros emocijos yra nuoskauda iš karto – tai, kas liečia kultūros žmonių veiklą – pastoviai nėra pinigų, negali realizuoti savo sumanymų, nes nėra finansavimo. Bet kalbant apie Menų spaustuvę kyla tik geros emocijos. Man yra svarbu, kad čia kažką darau, kad čia galiu kurti. Esu tikras, kad netrukus čia susiformuos gražus ir brandus kultūros centras, kuris taps kūrėjų vizitine kortele: „Aš Menų spaustuvėje dirbau, ten rodžiaus, mane Menų spaustuvė rekomendavo“. Greičiau tik nusėstų statybų dulkės... Sėkmės!

Daugiau apie Tomo Dobrovolskio kūrybine veiklą galima rasti čia:
www.freewebs.com/tomasdob
www.youtube.com/tomasdob

Dapšys Arvydas

Arvydas Dapšys

Gimiau 1960 m., balandžio 12 dieną Vilniuje. Baigiau tuometinę Valstybinę konservatoriją 1982 m., kurso vadovas – Henrikas Vancevičius. Šiuo metu esu laisvai samdomas aktorius, bet daugiausia dirbu Vilniaus Mažajame teatre. Svarbiausi darbai teatre, tai visų pirma – Vladimiras Beketo „Belaukiant Godo”, po to Arbeninas Lermontovo „Maskarade”, Jepichodovas Čechovo „Vyšnių sode”. Visų šių spektaklių režisierius – R.Tuminas. Mano apdovanojimai tai tokie studentiški... Esu gastroliavęs labai daug, įsimintiniausia gal buvo Sankt Peterburgo „Baltiskij Dom”, Torunės festivalyje „Kontakt”, Vienos teatrų festivalyje, menų festivalyje Seule. Be teatro filmuojuosi kinuose, televizijoje, tvarkau namus, dar vis statau namą. Sportuoju, kai turiu laiko, muzikuoju.

1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Oi, neturiu tokio. Visiškai.

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Prieš dvidešimt metų.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Atviras. Atsipalaidavęs. Drąsus. Imlus. Ir žingeidus.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Šeima.

5.  Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Neužsidaryti.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Gal už Kareniną? Vyrą.

7. Penkiais sakiniais papasakokite mėgiamiausios pjesės fabulą.
Du žmonės, praradę praeitį, ieško dabarties. Atsisakydami praeities, dabartį jie kelia į pagrindinį gyvenimo tikslą. Ši pjesė – šios gyvenimo akimirkos himnas. Tai ir ieško jie, kaip atrasti šios gyvenimo akimirkos džiaugsmą. (Mano galva tobuliausias dramaturgijos kūrinys yra Beketo ”Belaukiant Godo”)

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Kažkoks buvo... Bet kurgi jis dabar pasislėpė? Neprisimenu. Nenoriu išgalvoti. Tikrai buvo, o dabar – nebėra.

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Yra labai daug knygų, kurių neskaityčiau antrąkart, o vienos išskirti nesinori. Baisu kažką nuskriausti, kai srautas yra pakankamai didelis.


10. Vietoj kurio populiaraus aktoriaus/režisieriaus būtumėte norėjęs dirbti?
Kad net nežinau... Kažkaip dar noriu savo vietą surasti. Kažkada labai patiko Jack’o Nicholson’o vaidmuo ”Skrydyje virš gegutės lizdo”, šito personažo vaidmens labai norėjau. Paskui praeina laikas, dar kažkas atsiranda.

11. Tobulas duetas scenoje.
Jis gali atsirasti, kai kiekvienas iš dueto partnerių sugeba maksimaliai atsisakyti savęs ir visą dėmesį skirti partneriui. Kai žmonės tai daro, o tai įvyksta retai ir tai sunkus procesas, tomis akimirkomis jie labiausiai atsiskleidžia kaip individualybės ir kaip duetas.

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Kaip čia trumpiau atsakyti… Toks šurmulys, sambrūzdis, ieškojimas. Veržimasis. Abstrakčios sąvokos, bet gera vieta.

Dambrauskaitė Jonė

Jonė Dambrauskaitė

Gimiau 1988 m. spalio 8 dieną Kaune. Šiuo metu studijuoju vaidybą LMTA (kurso vadovas A.Latėnas ir G.Storpirštis). Prieš studijas tris metus mokiausi Kauno  pantomimos ir plastikos studijoje ir Kauno choreografijos mokykloje. Su „Homo SUM“ eskizu 2007 m. dalyvavau tarptautiniame solo šokio festivalyje Štutgarte (Vokietijoje). Be teatro dar šoku, groju pianinu.
 
1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Man prieš spektaklį reikia būti vienai, susikaupti, nusiraminti. Bent trumpam.

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Man tokio reiškinio dar nebuvo. Būna, kad karštis išmuša, bet tada, kai kažkas nesiseka – kažkoks vidinis tiesos jausmas.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Tylus. Imlus. Susikaupęs. Nešališkas. Emocingas.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Aišku, kad Dainius!

5.  Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Nežinau. Būti žmogumi svarbiausia.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
O kas yra Brodskis? Tai matyt už Kareniną...

7. Penkiais sakiniais papasakokite mėgiamiausios pjesės fabulą.
Portija turėjo brolį dvynį Gabrielį. Bet per 15-tąjį gimtadienį jis nuskendo upėje. Portija turi vyrą, du vaikus, tačiau visąlaik blaškosi tarp prisiminimų apie brolį ir realaus gyvenimo. Jinai kaip motina nesugeba ir nenori rūpintis vaikais, kaip žmona – nemyli vyro, neištikima jam. Ir galiausiai per savo 30-tąjį gimtadienį nusiskandina ir susitinka su broliu. (Portija Koglen)

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Rožinė pantera. Nežinau, kodėl – aš iš tikrųjų net nelabai ją mačiau..

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Akcentologijos vadovėlio. Ir filosofijos. Ir estetikos. Nei pirmą, nei antrą kartą neskaityčiau.

10. Vietoj kurio populiaraus aktoriaus/režisieriaus būtumėte norėjus dirbti?
Mane užaugino G. Varno spektakliai – kai pradėjau domėtis teatru, jis vadovavo Kauno dramos teatrui, žiūrėjau visus tuometinius jo spektaklius ir ne po kartą, labai žavėjausi V. Kuodyte, D. Kazlausku. Bet neduok Dieve būti jų vietoje – jeigu jų nebūtų, galbūt ir teatras taip nepatiktų

11. Tobulas duetas scenoje.
Partneriai, sugebantys puikiai „pagauti“ vienas kito improvizaciją,  susikalbantys tylos pauzėmis. Aišku, tai tik idealistiškai skamba, bet tikiu, kad įmanoma.

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Pirmiausiai iškyla spausdinimo aparatas. Paskui – Imbrasas. O tada – koridoriukas raudonom plytinėm sienom, kuris, net nežinau, ar ten yra.

Čekuolytė Ramunė

Ramunė Čekuolytė

Gimiau 1977m. balandžio 29-ą dieną Vilniuje. Studijos... VDA kostiumų dizaino bakalauras (2000m), Nekrošiaus studija, 2 metai papildomų režisūros studijų LMTA, po jų - Rusijos kinematografijos institute scenarijaus studijos (2008m.), o dabar – aukštieji režisūros kursai Maskvoje (2009m.). Svarbiausias darbas teatre buvo pagal Ivano Vrypajevo ir Konstantino Sirovo scenarijų pastatytas spektaklis ”Bukareštas.1968”. Esame gastroliavę Klaipėdoje ”Plartformos” festivalyje. O be teatro mano gyvenimo pagrindas yra kinas.

1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Penkiasdešimt gramų konjako ir visos komandos tradicinis susikabinimas rankomis yra tiesiog šventas reikalas.

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Visą laiką. Ir rankos dreba taip pat.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Kuris reaguoja... kuris yra pozityvus, kuris po to pasako savo nuomonę. Kuris netrukdo žiūrėti ir išsijungia mobilius telefonus. Tai yra iš tikrųjų idealu.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Katė.

5. Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Nesustoti. Nė vienos dienos nepraleisti kažko nepadarius, neužsirašius kažkokios minties. Judėti, apskritai...

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Už Aną Kareniną.

7. Penkiais sakiniais papasakokite kokios nors (mėgiamiausios?) pjesės fabulą.
Šiuolaikinių pjesių neįmanoma papasakoti penkiais sakiniais. Ateina į galvą visiškos nesąmonės. Pjesė... Kine lengviau – siužetą gali papasakoti, o teatre to neužtenka, jau yra viršuždavinis. Iš tikrųjų – ne, nepapasakosiu.

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Šuo Lesė. Ja gyvenau visą vaikystę. O iš mergaičių – berniukų... Velnias, kaip sunku atsakyti į tai, kas buvo seniai... Ką aš vaikystėj veikiau? Kaime augau, tai koks ten personažas.. Iš tikrųjų, gal buvo Gerda iš Brolių Grimų pasakų, nes ji būdavo žmogus, kuris priima sprendimus.

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Čia iš tų, kurias jau perskaičiau? Iš tikro, aš pirmą kartą negaliu perskaityti Hesės, tai ar imsiu antrą kartą... Nežinau, gal po kokių dvidešimties metų. Reikia, kad kažkas susistyguotų viduje. Vieni myli Hemingvėjų ir gali skaityti dvidešimt kartų, kiti skaito Hesę... Aš už Bulgakovą, Davlatovą, Begbederį... už realų gyvenimą.

10. Vietoj kurio populiaraus aktoriaus/režisieriaus būtumėte norėję dirbti?
Šiaip, labai pavydžiu (gerąja ta žodžio prasme) Oskarui Koršunovui. Nes jis gali ne tik dirbti bet kur, bet ir daryti bet ką.

11. Tobulas duetas scenoje.
Jeigu jie dažniau vaidintų kartu, tai Lietuvoj tobulas duetas scenoje būtų Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė.

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų Spaustuvę?
Remontas. Amžinas. Iš tikrųjų, jaunas teatras. Jaunas debiutų teatras.

***

Dar skaitykite:

Čia arba čia

Biekšaitė Simona

Simona Biekšaitė

Gimiau 1985 m. balandžio mėn 26 d. Alytaus mieste. Užpernai apsigyniau VDA scenografijos bakalauro diplomą (vadovas – A.Jacovskis), dabar tęsiu magistrantūros studijas. Baigiau muzikos mokyklą. Šiuo metu konkrečiam teatrui nepriklausau, dirbu su J.Vaitkum Rusų dramos teatre („Juodvarnis”) ir G.Varnu, vasario mėnesį dar laukia trumpametražių operų festivalis, ir tęsiu bendradarbiavimą su projektu „Mental Finland”. Buvo labai įdomių darbų su A.Areima („Kelionė į kambario vidų”), Olga Generalova („Arbūzų cukruje”) ir ypatingai įdomu dirbti  su J.Paulėkaite minėtame „Mental Finland” projekte. Aišku, daug patirties gavau ir kurdama vaikiškiems spektakliams. Oficialių apdovanojimų neturiu, bet kiekvienas naujas darbas man yra apdovanojimas. Gyvenime be teatro... užsiimu kitokiais įdomiais dalykais. Ir labai mėgstu keliauti. Fotografuoti. Kartais dar vis prisimenu pianiną ir knygas, knygas, knygas... Dar labai  patinka be tikslo vaikščioti..

1. Kokį ritualą atliekate prieš pradėdama kurti?
Pasakau sau „Tik nesinervink, viskas bus gerai”.

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Oi... visada prakaituoja.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Reikia pagalvoti.. Idealų žiūrovą? Reaguojantis. Bet čia ne būdvardis... Mhm.. Suvokiantis. Norisi, kad priimtų, tai, ką mes jam sakom. Kritiškas. Bet ne per daug. Intelektualus. Ir... turbūt atleidžiantis.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Pirmas žodis į galvą ateina „televizorius.”

5. Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Man pasirinkti motto labai sudėtinga, aš jų niekad neturiu. Skaitau  straipsnį, patinka kokia eilutė ir aš pagalvoju „o, čia bus mano motto“. Po to jį pamirštu, randu naują. Kiekvieną kartą ieškau skirtingų atramų ir tam tikra frazė būna su manim tą laiką, kol man jos reikia. O vėliau atsiranda nauja.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Už Brodskį. Iškeltom rankom!

7. Penkiais sakiniais papasakokite kokios nors (mėgiamiausios?) pjesės fabulą.
Man pavyzdžiui patinka ir Becketto, ir Šekspyro pjesės... Net nežinau, ką mėgstu labiau. Pasakysiu labai abstrakčiai: turbut mėgstamiausias žodis ir išeities taškas yra žmogus... Tai kaip ir viso teatro išeities taškas. ..

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Ežiukas rūke.

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Kvailos mokslinės fantastikos. Tos, kur „Eridano” leidyklos. Vieną kartą pabandžiau, nes buvo labai įdomu, ką rašo, bet... turbūt pataikiau ant neskaitomos...

10. Vietoj kurio populiaraus scenografo būtumėte norėjus dirbti?
Gal norėčiau dirbti vietoje Romeo Castellucci. Vietoje jo, kaip scenografo, bet su juo, kaip su režisieriumi...

11. Tobulas duetas scenoje.
O trio gali būti? Lietuvoje tai Masalskis, Valčik ir Juodkaitė.

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Sentimentai visų pirma! Čia buvo mano pirmas darbas. Kažkas modernaus. Naujo. Atviros erdvės. Viskam. Iniciatyvų priėmimas. Kūryba... Žodžiu, jei manęs paklaustų apie erdvę teatrui, aš visų pirma paminėčiau Menų spaustuvę.

***

Dar apie Simoną galite paskaityti čia

Baranauskas Marius

Marius Baranauskas

Mariaus Jasinevičiaus nuotrauka

Gimiau Vilniuje 1978 m. vasario 3 d. Baigiau LMTA kompoziciją (vadovas R. Jeleniauskas). Dirbu toje pačioje Muzikos ir Teatro akademijoje. Svarbiausi darbai teatre  sukurta muzika spektakliams „Ruzvelto aikštė“ (G.Varnas), „Salamandros sapnas. Paveikslas“ (V.Masalskis ir L.Juodkaitė) ir „Karalius Lyras“ (V.Masalskis). Esu gavęs Auksinį scenos kryžių už „Salamandros sapną. Paveikslą.“. Nemažai teko gastroliuoti Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Japonijoje... Visų neatsiminsiu dabar. Gyvenime be muzikos kūrimo užsiimu kitokiom meno šakom, kaip pavyzdžiui fotografija.

1. Kokį ritualą atliekate prieš kuriant muziką?
Kaip ir ritualo tai nėra... Susikaupimas, susikoncentravimas, atsiribojimas.

2. Kada paskutinįkart Jums prakaitavo delnai besiklausant savo muzikos?
Pasitaikydavo... Paskutiniu metu tai kuo toliau, tuo ramiau į viską žiūriu.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų klausytoją.
Atviras naujovėms. Atviro mąstymo, sakykim. Ir gal tiek.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Tyla.

5. Koks Jūsų gyvenimo motto?
Nežinau, kaip atsakyt – klausimas gana svarbus, daug ką pasakantis, bet negaliu dabar suformuluot normaliai.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Čia kas per provokuojantis klausimas? Aš, kaip čia teisingiau išsireiškus, nesiveliu į nereikalingus tokio pobūdžio vertinimus.

7. Penkiais sakiniais papasakokite kokios nors (mėgiamiausios?) pjesės fabulą.
Kad nepasakosiu gal. Čia gal daugiau aktoriams. Gal ir prisiminčiau kokią mėgstamą... Ne, gal nepasakosiu.

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Kad neatsimenu.

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Tai daugelio. Didesnė dalis yra tokių, kurias užtenka ir vieną kartą perskaityti. Konkrečiai gal tada Golsrvorto „Forsaitų sagos”. Gera knyga, bet... užtenka ir vieno karto.

10. Vietoj kurio populiaraus kompozitoriaus būtumėte norėjęs dirbti?
Vietoj jokio.

11. Tobulas duetas scenoje/ekrane.
Oi, sudėtigi klausimai...

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Čia yra dar skirtumas, kokiu metu. Ar dabar, ar prieš kokius porą metų. Dabar tai kyla labai geros. Šiuolaikinį meną plėtojanti ir naujoves skatinanti organizacija. O prieš keletą metų galbūt truputį kitaip, ypač, kai buvo pati pati pradžia... Tada buvo daugiau tokios asociacijos su kažkokiu undergroundiniu judėjimu, kai nežinia, kas ten gausis.

***

Daugiau apie Marių Baranauską skaitykite čia 

...arba čia

Bačelis Irmantas

Irmantas Bačelis

Irmantas Bačelis

Gimiau 1972 m. gegužės 21-ą dieną Vilniuje. Baigiau aktoriaus-filologo specialybę Vilniaus universitete, kurso vadovai buvo Aidas Giniotis ir Nijolė Gelžinytė. Šiuo metu dirbu Vilniaus „Keistuolių“ teatre. Negalėčiau išskirti kelių svarbiausių darbų teatre – visi svarbūs. Apdovanojimų nesivaikau, esu gastroliavęs Lietuvoje ir Rusijoje. Gyvenime be teatro dar esu Vilniaus tango klubo įkūrėjas, direktorius, dėstytojas ir šokėjas.

1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Bendras aktorių „kvėpavimas“...

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Dažniausiai prakaituoja pažastys ir kakta.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Geranoriškas, atsiduodantis, subrendęs, lygiavertis, atviras

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Minkšta pagalvė.

5. Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto? 
Gyvenimas gražus ne todėl, kad jis gražus, o todėl, kad jis spalvotas.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Už Aną Brodskają.

7. Penkiais sakiniais papasakokite kokios nors (mėgiamiausios?) pjesės fabulą.
Andrius mylėjo Liuką. Liuka mylėjo Andrių. Kai kas nesusiderino. Teko nukirpti garbanas. Bet ataugs.

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Merė Popins

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
„Ilga kaip šimtmečiai diena“.

10. Vietoj kurio populiaraus aktoriaus/režisieriaus būtumėte norėję dirbti?
Dustin Hoffman

11. Tobulas duetas scenoje.
Saulius Bareikis ir Nijolė Gelžinytė spektaklyje ”Haroldas ir Modė”

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų Spaustuvę?
Nėra taip lengva tą meną „išspausti“...

***

Dar skaitykite:

Irmanto Bačelio interviu ("Apie vaikus, bet ne tik vaikams" 2007 10 05, Respublika)

Areima Artūras

Artūras Areima

Gimiau 1982-ais metais lapkričio 23-ią dieną Šiauliuose. Du metus studijavau Klaipėdos Menų fakultete renginių režisūrą (kurso vadovė Liutkevičiūtė), paskui LMTA baigiau režisūros bakalaurą, kurso vadovas – R.Tuminas. Studijuoju magistratūroje, kurso vadovas – vis dar Tuminas. Kabutėse. Šiuo metu statau spektaklį Kauno teatre, bet esu laisvai samdomas režisierius. Svarbiausi darbai teatre yra M.Walczak „Kelione i kambario vidų” ir J.Cartwright „Kelias”, bet negaliu išskirti, kuris svarbesnis – abu yra savo kelio ieškojimas. Esu dalyvavęs su „Kambariu” Lietuvos teatrų pavasaryje, Druskininkų festivalyje ir Klaipėdoje, festivalyje ”Plartforma”, o su „Keliu” – „Sirenose’08”. Be teatro gyvenime...mąstom, liūdim, linksminamės. Skaitom, aišku, stebim, mylim...
 
1. Kokį ritualą atliekate prieš prasidedant spektakliui?
Tradiciškai sustojam į ratą, persiunčiam energiją... Susikaupimas ir keletas paskatinamųjų žodžių.

2. Kada paskutinįkart spektaklio metu Jums prakaitavo delnai?
Manau, kad tai visuomet vyksta.

3. Penkiais būdvardžiais nupasakokite idealų žiūrovą.
Manau, kad nieko nėra idealaus. Nei žiūrovo, nei spektaklio, nei aktoriaus. O artimiausi idealui... Sunku pasakyti. Manau, kad tiesiog turėtų atskirti gerą teatrą nuo blogo teatro ir turėtų savo nuomonę į šiandienos judėjimą. Ne tas pasyvus žiūrovas, kuris ateina į teatrą ieškodamas pramogos ar norėdamas atvest savo panelę į teatrą. Turi turėti ir savo nuomonę apie šiandieną. Toks man yra svarbus žiūrovas. Trūksta žiūrovo, kuris galėtų pareikšti savo nuomonę.

4. Kas Jūsų geriausias draugas?
Austėja ir kipšas.
 
5.  Koks Jūsų gyvenimo/teatro motto?
Nesustoti. Judėti.

6. Jūs už ką – Aną Kareniną ar Brodskį?
Už Bukowskį.

7. Penkiais sakiniais papasakokite mėgiamiausios pjesės fabulą.
Kurį čia mėgstamiausia? Jeigu rasčiau mėgstamiausią, tai turbūt ją pastačius nebebūtų, ką veikti. O šiuo metu galbūt yra nauja pjesė, kuri mane sudomino tai Hristo Boytchev’o pjesė „The Titanic Orchestra”. Ten yra neveikianti traukinių stotis, pro ją nesustodami pravažiuoja traukiniai. Ten gyvena bomžai ir kiekvieną dieną kuria planus, ką jie darys, jei sustos traukinys. Kaskart traukiniui pravažiuojant jie išbėga į peroną ir laukia. Jie turi planą – įlips į traukinį su tuščiais lagaminais ir pakeis juos pilnais, o tada grįš atgal. Visas jų tikslas toks yra. Ir vieną dieną sustoja traukinys – vos trumpam. Iš traukinio išmetama skrynia, traukinys nuvažiuoja, o iš skrynios išlenda iliuzionistas Haris Hudinis. Jis atskleidžia jiems gyvenimo filosofiją – jų čia nėra, visas gyvenimas tėra vieno žmogaus šou. Paskui visi sulenda į tą skrynią ir dingsta, lieka tik vienas, kuris niekaip negali dingti ir jis tą gyvenimą gyvena. „One man show”.

8. Koks Jūsų mėgstamiausias vaikystės personažas?
Lenda personažai iš filmukų – Karlsonas, vilkas iš „Nu pogodi”... O jei būtų galima pavadinti personažais kaimynus... Šalia mūsų gyveno tokie žmonės kaip – Raugalai – čia jų pavardė. Buvo labai stambūs, pikti, nemėgo vaikų. Dar buvo Bedaliai, kurie skolindavosi visokius įrankius (ir negrąžindavo). Buvo dar Viesulai, Žąsinai...

9. Kokios knygos gyvenime neskaitytumėte antrąkart?
Tos, kurios pradėjęs nepabaigiau.

10. Vietoj kurio populiaraus aktoriaus/režisieriaus būtumėte norėjęs dirbti?
Tokios svajonės niekada neturėjau.

11. Tobulas duetas scenoje.
Nelly Paltinienė ir Eugenijus Ivanauskas. Tobulesnio dueto nebūna... O teatre nematau ir džiaugiuos, kad nėra, kad netaptų kaip šitie du. Turi būti konfliktas, geismas, o jei nėra to, tai ir...

12. Kokios Jums kyla asociacijos, paminėjus Menų spaustuvę?
Šiaip tai labai geros. Pradžia – čia pradėjau, pirmus savo žingsnius žengiau. Kažkoks jaukus dalykas. Vaikystė gal... Man čia patiko. Ir patinka. Ir noris, kad čia būtų galima ir toliau. Nes mano manymu čia ir yra tas centras iš kurio viskas ir turėtų skleistis Lietuvoje. To gyvo teatro centras. Judesys, judėjimas. Ir grįžimas.

***

Dar skaitykite:

Artūro Areimos interviu ("Jie nori klysti" 2007 11 02, Literatūra ir menas)

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą      Užimtumo kalendorius