Naujienos

Naujienos

„Helverio naktis“: ar esame pakantūs kitoniškumui?

„Tai tema apie marginalus, begalinę kaltę, pasirinkimas visą gyvenimą „nešti kryžių“ ant savo pečių, visuomenės žiaurumą ir nepakantumą... Kaip mes matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius... Ši tema labai svarbi mūsų šiandieninei visuomenei“, - apie naujai statomą Ingmaro Villqisto pjesę kalbėjo aktorius, režisierius Valentinas Masalskis.

Praėjus 15 metų nuo pirmojo šio spektaklio pastatymo, du Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai – Laima Akstinaitė ir Paulius Pinigis pasiryžo dar kartą įkūnyti pagrindinius pjesės herojus. Tik šį kartą labiau pabrėždami moters pasaulėjautą, jos vidinį skausmą ir kitokį gyvenimo suvokimą.

Apie ką šis spektaklis?

Paulius: Tai spektaklis apie moterį. Tai – esminis skirtumas tarp mūsų statomo spektaklio ir jau buvusio pastatyto prieš tai. Manau, jog pagrindinė šios pjesės vertybė yra pasiaukojimas ir tarnystė kitam žmogui. Nes, mano nuomone, šiandienos pasaulyje šių dalykų jau maža. Šias vertybes darosi sunku surasti tiek realiame gyvenime, tiek teatre. Moters linija ir jos atsidavimas tam, ką ji daro – labai stiprus, nematytas ir nykstantis dalykas, kuris yra šventas ir vertas didelės pagarbos. Todėl apie tai įdomu ir svarbu kalbėt.

Kaip kilo idėja kurti spektaklį pagal šio dramaturgo pjesę?

Laima: Pirmąjį šios pjesės pastatymą aš mačiau dar tada, kai net nebuvau vaidybos studentė. Šiame spektaklyje buvau tris kartus ir jau tada jis man paliko milžinišką įspūdį. Žinoma, pirmojoje pastatymo versijoje buvo labiau akcentuojamas pats Helveris kaip personažas.

Aš pati niekada net neplanavau statyti šios pjesės, bet Paulius visai netikėtai surado šią medžiagą, net nežinodamas mano praeities santykio su ja. Iš pradžių buvo labai baisu ją skaityt, net abejojau, ar bereikia dar kartą daryti tai, kas jau yra sukurta iš anksčiau. Tačiau pasitarę su režsieriumi Valentinu Masalskiu ir sulaukę jo patvirtinimo nusprendėm, jog pjesė – labai gera ir būtinai reikia su ja dirbt. Tai man dabar yra didžiulė šventė, jog aš, kaip aktorė, galiu prisidėti prie šio darbo. O pjesės temą sau įsivardinau, kaip jau minėjo Paulius, tarytum aukos aktą. Žmonės, eidami į teatrą, dažnai tikisi kažko linksmo, juokingo, tačiau šiame spektaklyje bus atvirkščiai – čia nebus jokios komedijos.

Abu pjesės vaidmenys ypač sudėtingi. Kaip sekėsi į juos įsikūnyti, išgyventi?

Paulius: Mūsų kūrybos principas – spektakliuose ir vaidmenyse pirmiausia ieškoti savęs. Ir tai yra sudėtingiausia dalis. Helveris – žmogus su negalia arba, kaip sako režisierius V. Masalskis – Dievo pateptasis. Kažkam tiesiog silpnaprotis. Tačiau jis – kitoks. Sunkiausia šiuo metu, manau, surasti taškus, kuriuose aš ir Helveris esame panašiausi. Stengiuosi ieškoti panašių mąstymo kampų, panašių siekių. Esu savęs paieškose Helverio personaže. Faktas, jog bet kuris vaidmuo, kurį vaidina aktorius yra didesnis už jį patį. Todėl pirmiausia aš, kaip aktorius, turiu pažadinti save šiam vaidmeniui.

Labai nesinori Helverio negalios perteikti žiūrovui formaliai. Manau, jog tai – lengviausias kelias. Todėl labai stengiamės sukurti šią rolę kaip paprasto žmogaus tik su kitokiomis svajonėmis ir tikslais. Be abejo, tokio žmogaus kaip Helveris, svajonių atitikmuo realiame gyvenime, kaip V. Masalskis sako, yra tarytum Kaligulos noras pasiekti mėnulį. Šio žmogaus svajonės yra kur kas mažesnės. Viena iš Helverio didžiausių svajonių – tapti kareiviu. Tačiau ji ir yra tolygi bandymui pasiekti mėnulį. Taigi, principas išlieka tas pats. Jis niekada negalės tapti kareiviu lygiai taip pat, kaip ir būti normaliu žmogumi.

Laima: Moters vaidmuo čia visai kitoks. Juk jos gyvenimo priešistorėje pateikiami labai aiškūs faktai, nulėmę dabarties pasirinkimus – graži santuoka su mylimu vyru, vaiko gimimas, vėliau jo išsižadėjimas... Todėl, mėgindama išpirkti praeities nuodėmes, ji pasiima globoti Helverį, mėgindama jam sukurti tokį gyvenimą, kurio nesukūrė savo pačios vaikui. Tačiau mano suvokimu, ji visada yra kovoje: pirmiausia su savo praeities sprendimu palikti savo kūdikį, taip pat su ideologija, kuri nori atimti iš jos Helverį... Visa spektaklio istorija apima vieną dieną, kai Helveris grįžta iš gatvės ir jau akivaizdžiai yra įtrauktas tos ideologijos, sklandančios už namų durų. Tada moteris supranta, jog dabar ji turės padaryti viską, kad susigrąžintų Helverį atgal į namus. Į tą švelnumą ir meilę, kurį buvo jam sukūrusi. Tačiau jis nori būti su tais, kurie viską griauna, daužo, ropoja per žemes, mūvi kareiviškus batus ir t.t. Tada atsiranda nauja kova su išoriniu pasauliu.

Visa jos gyvenimo linija man atrodo be galo sunki. Labai daug neteisybės. Taip sutapo, jog tuo metu, kai pradėjome kurti šį spektaklį, kaip tik skaičiau knygas „Karo veidas nemoteriškas“ ir „Laikas iš antrų rankų“, kuriose labai aiškiai atskleidžiamas visas karo baisumas ir žiaurumas. Tai padėjo geriau suvokti pjesėje minimos moters baimę ir neviltį.

Pjesėje įdomu tai, jog autorius nesistengia pabrėžti fašizmo temos kaip ideologijos, kas jai pasiduoda ir kaip greitai galima jai pasiduoti. Helveris negali adekvačiai suprasti šios situacijos. O moteris, globojanti jį, tai supranta labai aiškiai ir suvokia, kaip greitai galima sugriauti visą sukurtą grožį, pasiduodant kitokiai pasaulėžiūrai.

Kaip pjesės tema atsispindi mūsų šiuolaikinės visuomenės kontekste?

Paulius: Čia yra labai svarbi trečio pjesės veikėjo – minios ir grėsmės už sienos potemė. Juk pjesės pradžioje mes galime ją tik girdėti, tačiau pabaigoje garsas stiprėja ir įvyksta invazija į sceną. Tai kaip metafora. Helveris, kaip veikėjas, turi aiškių silpnaprotystės požymių. Ir tai tampa kaip tam tikra aliuzija į minią. Minia, ypač veikiama kokios nors ideologijos, visada veikia kaip silpnaprotis žmogus ir yra pasiruošusi padaryti net pačius kvailiausius ar žiauriausius dalykus. Minios silpnaprotystės paralelę galima pritaikyti ir kitose mūsų visuomenės srityse. Ypatingai masinė psichozė pasireiškė prieš keletą metų, gražinus privalomą karo tarnybą Lietuvoje. Visi labai nori kažką ginti, kariauti ir net nebekyla jokių klausimų. Išryškėjo kažkokia pseudo vyro sąvoka. Neva, jei jau esi tikras vyras, tai privalai eiti ginti tėvynės. Tačiau tarytum savaime turėtų kilti klausimas – ką mes darom? Į ką mes einam ir kokios yra tos kovos už laisvę formos?

Pjesėje taip pat labai aktuali mažumų tema. Juk pas mus, Lietuvoje, labai daug diskriminacijos kitos seksualinės orientacijos žmogui, nesuprastas dažnai lieka ir tiesiog kitaip mąstantis. Helverio personažas tampa tarytum minios ir tos grėsmės atspindys spektaklyje.

Ši pjesė turėtų būti labai empatiška emocijos prasme. Joje yra daug liūdesio, skausmo. Apskritai, tokios pjesės, kurioje nėra nė trupučio komedijos žanro, savo teatre dar neturėjome. Manau, jog šis spektaklis galėtų tapti tokiu, kuris išlieka žiūrovo galvoje dar keletą dienų po to, kai jis bus išvystas. Mūsų tikslas – perteikti tą gilų jausmą žiūrovui, kad jis pabūtų jame.

Ką šiuo spektakliu norėtumėte perteikti žiūrovui?

Laima: Jeigu viskas pavyks taip, kaip planuojame, tai labai norėtumėme, kad atėjusieji pamatyti spektaklio, savyje išgyventų tą dviejų žmonių istoriją. Mums, kaip aktoriams, tai labai svarbu.

Ingmaras Villqistas – meninis Jarosławo Swierszco pseudonimas, kurį susikūrė pasiskolinęs Bergmano vardą, o paskutinį skiemenį ir skambesį – iš kito žymaus skandinavo Enquisto. Tai vienas populiariausių Lenkijos dramaturgų, meno istorikas, Varšuvos dailės akademijos profesorius, Chožowo „Kriketo“ teatro įkūrėjas.

Villqistas savo pjesėse nekalba nei apie šiandieną, nei apie visuomenę bei jos problemas. Dramaturgas atsiribojo nuo lenkų teatrui įprastų tautos istorijos apibendrinimų. J. Swierszc’as savo dramose atskleidžia psichologinės gelmės apgaulę, taip pat suteikia aktoriams galimybę išvaidinti visas teksto pauzes, daugtaškius. Villqisto pjesėse juntama psichologinio, skandinaviško dramaturgijos rašymo stiliaus įtaka.

Žymiausios dramaturgo pjesės: „Oskaras ir Ruth“, „Vaiduokliai“, „Bedeguoniai“, „Be titulo“, „Gabalėlis taukų“, „Cinko baltumas“, „Fantomas“, „Helverio naktis“, „Išsigimęs menas“, „Helmutėlis“, „Preparatai“.

Klaipėdos jaunimo teatro informacija | daugiau apie spektaklį

OPEN CALL: Gatvės teatro festivalis SPOT ieško meno instaliacijos

SPOT – 2018-ųjų liepą Vilniaus „Menų spaustuvėje“ startavęs tarptautinis gatvės teatro festivalis, viešas Vilniaus erdves pripildęs gyvybės. SPOT’18 tęsėsi nuo rūko instaliacijos LR Prezidentūros kieme iki šiuolaikinio šokio Markučių tvenkinyje ir sulaukė daug aktyvių, įsitraukiančių ir lietaus nebijančių žiūrovų. Daugiau apie praėjusių metų SPOT – čia: https://goo.gl/ai8y7r

Šiemet festivalį norime papildyti lietuvių menininkų kūriniu, todėl skelbiame atvirą šaukimą meno instaliacijų pasiūlymams!

-Pasiūlymas atviras visiems menininkams – jauniems ir patyrusiems, su diplomais ir be jų
-Meno instaliacijos ieškome viešai Vilniaus miesto erdvei lauke senamiestyje, centre ir jo prieigose
-Instaliacijai tinka įvairios medijos – objektai, šviesa, garsas, vaizdas ir t.t.
-Instaliacija gali būti dar nesukurta arba jau sukurta, tačiau dar viešai neeksponuota
-Instaliacijos eksponavimas – 2019 metų liepos viduryje

Paraiška:
-Laisvos formos paraiškoje turi būti: autoriaus CV, idėjos ir jos techninio išpildymo aprašymas, numatyta instaliacijos vieta Vilniaus centre, eskizai ir finansinė sąmata
-Paraiškų laukiame iki sausio 15 d. adresu egle@menuspaustuve.lt


Festivalį SPOT finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Nuotraukoje - Vėjo Aliuko instaliacija "Naujojo cirko savaitgalio'16" metu, D.Matvejevo nuotr.

Vilniaus miesto šokio teatro premjera: šokis ir džiazo muzika kalbės apie opiausias visuomenės problemas

Lapkričio 30 – gruodžio 1 dienomis sostinės Menų spaustuvėje Vilniaus miesto šokio teatras „Low Air“ pristato šokio spektaklio „Su(si)tikimas” premjerą. Naujasis režisierės Laurynos Liepaitės ir choreografų Airidos Gudaitės bei Lauryno Žakevičiaus darbas, kuriamas pasitelkiant kūrėjų norą patenkinti žmogiškąjį smalsumą ir siekiant atskleisti opiausias visuomenės ir santykių joje problemas.

Skaityti daugiau...

Lietuvos šiuolaikinio šokio įvairovė pristatyta Bulgarijoje

Contemporary Bulgarijoje

"Contemporary?" pasirodymas Bulgarijoje (c) Tanya Decheva & Remove Remo

 

Sėkimgame Lietuvos šokio pristatyme Bulgarijoje pasirodė "Menų spaustuvės" rezidentai Vilniaus miesto šokio teatras Low Air bei Atviros erdvės programoje Manto Stabačinsko, Agnės Ramanauskaitės ir Pauliaus Tamolės sukurtas spektaklis "Contemporary?". Apie pasirodymo įspūdžius - Lietuvos šokio informacijos centro pranešime:

Skaityti daugiau...

Spektaklyje vaikams – istorijos apie ypatingas moteris

tikros pasakos

„Tikros pasakos“ – taip pavadintas naujas spektaklis vaikams, kuriamas Vilniaus „Menų spaustuvėje“. Tikros, nes kalba apie tikrus žmones ir tikras jų pasiektas svajones bei patį tikriausią kiekvieno iš mūsų troškimą – gyvenime tapti tuo, ko svajojame. Lietuvoje ir visame pasaulyje populiarios Elena Favilli ir Francesca Cavallo knygos „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“ motyvais kuriamas spektaklis – pirmasis kino režisierės Živilės Mičiulytės bandymas kurti vaikų auditorijai. Interaktyviame, 7 – 10 metų vaikams skirtame pasirodyme su mažaisiais žiūrovais bendraus ir istorijas pasakos aktorės Kamilė Petruškevičiūtė ir Aura Garmutė. „Atviros erdvės“ jaunųjų menininkų programos premjera bus pristatoma lapkričio 17 dieną.

Skaityti daugiau...

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą      Užimtumo kalendorius