Renginiai

erdvinė opera tamsoje CONFESSIONS

CONFESSIONS    
erdvinė opera tamsoje

koncepcija ir kompozicija: Spatial Opera Company: Jens Hedman (Švedija), Rūta Vitkauskaitė (Lietuva / Didžioji Britanija), Åsa Nordgren (Švedija) | atlikėjai: Åsa Nordgren (sopranas, garso objektai), Rūta Vitkauskaitė (smuikas, garso objektai), Jens Hedman (elektronika, garso objektai)

prodiuseris: OPEROMANIJA
rėmėjas: Lietuvos kultūros taryba

trukmė: 63 min. (be pertraukos)

https://vimeo.com/350310417

Opera „Confessions“ buvo inspiruota autorių domėjimusi erdvine elektronika, o ypač – erdviniu akustiniu garsu ir jo poveikiu žmogaus vaizduotei. Tuomet autoriai nusprendė sukurti erdvinę operą tamsoje, susikoncentruojant ties galimybėmis, kurias suteikia akustinė aplinka. Krikščioniškoji septynių mirtinų nuodėmių idėja tapo operos libreto pagrindu.

Septyniose „Confessions“ (angl. – išpažintys) dalyse nagrinėjamos septynios mirtinos nuodėmės – godumas, puikybė, apsirijimas, pavydas, kerštas, geismas, tingumas. „Confessions“ suvienija jos autorių seniai brandintas kūrybinių eksperimentų idėjas: muzikos atlikimą tamsoje, įtraukiant ir kitas jusles (uoslę, lytėjimą) ir tariamai visiškai panaikinant vizualųjį aspektą. Tačiau kūrinyje pastarasis iš tiesų yra labiausiai kurstomas veiksnys klausytojo vaizduotėje – per abstrakčius garsovaizdžius ir konkrečius anksčiau įrašytus garsus, kurie sukelia stiprius vaizdinius, susijusius su jausmais, pojūčiais ar objektais.

2016 m. opera apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią muziką. Taip pat įvertinta Lietuvos kompozitorių sąjungos įsteigtu „Metų vinies“ prizu „Publikos simpatijos“ nominacijoje. Opera pristatyta įvairiose koncertų salėse, teatruose ir festivaliuose Lietuvoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Estijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Instrukcijos žiūrovams: žiūrovai sėdės tamsoje, su akių raiščiais-kaukėmis, kurios bus dalijamos prieš spektaklį. Erdvėje yra viena išskirtinė vieta – „rausvoji kėdė“. Ji yra vienintelė ir nemokama, gaunama konkurso būdu. „Rausvos kėdės“ klausytojas patiria ekstremalų akustinio surroundo, kvapų, skonio ir prisilietimų kompleksą. Norintys gauti šią vietą turi iki 2019 m. gruodžio 1 d. nuoširdžiai išpažinti vieną savo nuodėmę el. paštu spatialopera@mail.com. Su atrinktu dalyviu bus susisiekta ir jis turės pasirašyti kontraktą.

Įspėjimas: tėvai, ateinantys į renginį su jaunesniais vaikais, turėtų būti tikri, kad vaikai pajėgs praleisti valandą užrištomis akimis, netriukšmaudami, prarasdami kontaktą su tėvais.

Premjera: 2015 m. balandžio 17 d. Profsąjungų rūmų Kolonų salėje 6-ajame šiuolaikinės operos festivalyje NOA (Naujosios operos akcija).

 

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: 10 EUR | bilietus platina Tiketa
* (pirkti internetu)

 

* Tiketa kasą rasite ir Menų spaustuvėje

 

** Dėmesio! Vėluojantys žiūrovai į renginį neįleidžiami.

 

SPĄSTAI (premjera!)

objektų ir kaukių teatro spektaklis

idėjos autorės - Jūratė Trimakaitė, Kristina Mauruševičiūtė | spektaklio bendraautorės - Jūratė Trimakaitė, Kristina Mauruševičiūtė, Joana Narvidė, Sigita Mikalauskaitė | režisierė - Jūratė Trimakaitė | aktorės - Kristina Mauruševičiūtė, Jūratė Trimakaitė | scenografė, dailininkė - Cerise Guyon | choreografė - Sigita Mikalauskaitė | dramaturgija - Joana Narvidė | kostiumų dailininkė - Aldona Trimakienė | kompozitorius - Thomas Demay | šviesų dailininkas - Felix Bataillou | techninis direktorius - Julien Hatrisse | video kūrėjas - Romaric Pivant | apšvietimas, garsas - Julien Hatrisse, Simonas Racevičius

koprodiuseriai: "Le tas de Sable - Ches Panses Vertes" (Prancūzija), Pilier des Anges/Theatre Roublot, Theatre Jean Arp

Tarptautinė Lietuvos ir Prancūzijos scenos menininkų komanda pristato kaukių, objektų teatro spektaklį „Spąstai“.

Vizualiuose, siurrealistiniuose „Spąstuose“ visapusiškai tyrinėjama manipuliacijos tema. Spektaklis įkvėptas asmeninės kūrėjų patirties ir susidūrimų su apgaulinga, manipuliatyvia tikrove, bei kaukės fenomenu kasdienybėje. Meninę „Spąstų“ formą įkvėpė kaukės simbolio įvaizdis ir meninės interpretacijos kitų kūrėjų (Stasio Eidrigevičiaus, Jano Švankmajerio) darbuose.

„Spąstuose” idėjos artikuliuojamos ne žodžiais, o per objektus ir judesį. Pasitelkus kiekvienam atpažįstamus kasdienybės objektus spektaklyje kuriamos kaukės pasitelkiamos kaip priemonė atskleisti veikėjų (akt. Kristina Mauruševičiūtė, Jūratė Trimakaitė) vidinę būseną bei vis naujus jų vaidmenis visuomenėje.

„Spąstų“ veikėjos nuolat papuola į įvairius manipuliatyvius tinklus: įvairūs išnaudojimo scenarijai darbo rinkoje, statuso, įsivaizduojamų nusikaltimų, visuomenės normų, asmeninių baimių ir nerealistinių svajonių spąstai. Tam, kad apsigintų ir prisitaikytų, „Spąstų“ veikėja (akt. Kristina Mauruševičiūtė) ne vien priešinasi, bet ir paklūsta manipuliatorių primestiems vaidmenims, pati imdama dėvėti kaukes. Bėgdama nuo vienų spąstų, ji vis patenka į kitus – išmoningesnius, aršesnius, vis nepastebimesnius, įprastesnius šiuolaikinėje visuomenėje ir kasdienybėje. Kaip tokiomis aplinkybėmis išlaikyti garbę ir orumą? Ar įmanoma ištrūkti iš manipuliatorių spąstų? Kur slypi nesibaigiančios manipuliacijos priežastys?

Aktorės (Jūratė Trimakaitė ir Kristina Mauruševičiūtė) spektaklyje naudojasi kaukėmis kaip priemonėmis atskleisti komplikuotus herojų santykius,vidinę būseną. Spektaklyje naudojamos kaukės, yra veiksnios, kuriamos esamajame laike iš skirtingų kasdieninių objektų. Per atpažįstamus kiekvienai socialiniai erdvei daiktus,netikėtai, paradoksaliai kuriamos kaukės, t.y. nauji spektaklio veikėjų vaidmenys visuomenėje.

 

menų spaustuvė | kišeninė salė

bilietai: 16,20 EUR | bilietus platina Tiketa
* (pirkti internetu)

* Tiketa kasą rasite ir Menų spaustuvėje

** Dėmesio! Vėluojantys žiūrovai į renginį neįleidžiami.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras: ORFEO. MIESTO ŠVIESOS

režisierius — Naubertas Jasinskas | dramaturgė — Dovilė Zavedskaitė | dailininkė — Lina Židonytė | kompozitorius — Diopo Ndugu | choreografė — Airida Gudaitė | vaizdo projekcijų autorius — Kornelijus Jaroševičius | šviesos dailininkas — Vilius Vilutis | režisieriaus asistentė — Regina Garuolytė | vaidina: Orfėjas — Matas Dirginčius, Euridikė — Kamilė Lebedytė, Euridikė II — Nelė Savičenko, Hermis — Vitalija Mockevičiūtė

Režisierius Naubertas Jasinskas ir dramaturgė Dovilė Zavedskaitė: „Orfėjo ir Euridikės mitas, Švedijos didžėjaus Avicii istorija ir mūsų pačių patirtys atvedė prie nejudrumo temos. Kūrybos procesą įsuko suvokimas, jog dauguma mūsų yra užsikirtę, lyg skleistume ne dinamišką, judrų garsą, bet nuolatos pasikartojantį motyvą. Pradėjome analizuoti, kodėl nesugebame pajudėti iš vietos, kad padėtume sau. Todėl spektaklyje daug mėginimo stebėti, pastebėti save, atsisukti, pasiimti save iš ten, kur baisu.

Pagrindinis nejudrumo šaltinis spektaklyje – negebėjimas susitaikyti su kito mirtimi, už kurią jautiesi atsakingas. Veiksmui kurti naudojame kognityvinės psichologijos metodą – prisiminimų perrašymą, kurį transformuojame, verčiame į siurrealistinę teatro kalbą. Visas spektaklis – fragmentiška, sapniška kelionė po Euridikės minties žemėlapius, bandant suvokti Orfėjo jausenas ir perdirbti kamuojantį nerimą dėl to, kas įvyko.

„Orfeo. Miesto šviesos“ balansuojama tarp mėginimo pasikalbėti ir supratimo, kad pokalbis niekada neįvyks. Mito šešėlis pildomas šiandieninio žmogaus savidestrukcija ir vieno iš talentingiausių šių laikų didžėjaus dokumentiniais pasakojimais paremtomis būsenomis.“

Šis spektaklis yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro įgyvendinamos Jaunųjų kūrėjų programos dalis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Naubertas Jasinskas (režisūros mokėsi pas Joną Vaitkų ir Yaną Ross) konkurso komisijai pateikė idėją apie šiuolaikiškai interpretuotą Orfėjo mitą, atskleidžiant šiandienos jaunimo tragediją. Naubertas tapo vienu iš trijų šio konkurso nugalėtojų. Žiūrovai jo sumanymą scenoje pamatys jau balandžio 25 d.

 

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: 13 EUR | bilietus platina Tiketa
* (pirkti internetu) 

 

* Tiketa kasą rasite ir Menų spaustuvėje
** Dėmesio! Vėluojantys žiūrovai į renginį neįleidžiami.

 

Lietuvos nacionalinis dramos teatras: DREAMLAND

koncepcijos autoriai — Mantas Jančiauskas, Agnė Matulevičiūtė, Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė | teksto autoriai — Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė | režisierius — Mantas Jančiauskas | dailininkė — Lauryna Liepaitė | kostiumų dailininkė — Dovilė Gudačiauskaitė | kompozitorė — Agnė Matulevičiūtė | vaizdo projekcijų autoriai — Aneta Bublytė, Aivaras Ligeika | šviesos dailininkas — Vilius Vilutis | režisieriaus asistentė — Regina Garuolytė | vadybininkė — Giedrė Putramentaitė | vaidina: Feyzanur Önal, Vsevolod Černozub, Daniil Konstantinov, Abdo Zein Al Abedeen, Zabi Ahmadi | įgarsino — Kęstutis Cicėnas, Kamilė Petruškevičiūtė, Gediminas Rimeika, Adelė Šuminskaitė | vertėjas – Vytautas Matulevičius

Vargu ar galima rasti temą, kuria šiandien Europoje, o ir Lietuvoje, manipuliuojama labiau nei „pabėgėlių krize“, siekiant pritraukti skaitytojus, gauti daugiau balsų ar įtvirtinti savo įvaizdį viešojoje erdvėje.

Lietuva, formaliai sutikusi su Europos Sąjungos kvotomis ir po truputį įsileisdama pabėgėlių šeimas, didžiosios jų dalies netenka iš karto po integracijos proceso. Nerasdami Lietuvoje darbo, jausdami visuomenės priešiškumą arba norėdami susijungti su Europoje išsibarsčiusiais šeimos nariais, šie žmonės sprunka iš šalies legaliai išsinuomotais autobusais arba nelegaliai, padedami kontrabandininkų.

Spektaklis „Dreamland“ prasidėjo kaip jaunos menininkų komandos reakcija į šią problemą. 2016 m. lapkričio mėnesį LNDT Studijoje pristatytas bendras Menų agentūros „Artscape“ ir LNDT dokumentinio teatro eskizas „Arrivals/Departures“ („Atvykimai/išvykimai“) buvo sudarytas iš meninio tyrimo Pabradės užsieniečių registracijos centre metu surinktos informacijos, Lietuvos ir užsienio internetinių straipsnių, politikų pasisakymų ir vaizdo įrašų.

Kūrėjams renkant medžiagą ir kalbantis su Lietuvoje gyvenančiais imigrantais paaiškėjo, kad vien politikos ir citatų spektaklyje neužteks. Nes jeigu tiesą vadiname mirusia, o mirties diagnoze laikome jos suskaldymą žiniasklaidos srauto veidrodžių karalystėje, tuomet ir teatriniai žaidimai šiuo srautu gali būti ne kas kita, tik interpretacijų atspindžiai. 

„Stereotipų nepakeis jokia žiniasklaida. Jei esi nusistatęs prieš musulmonus, toks ir liksi, kol neišvysi jų priešais save“, – sako viena „Dreamland“ dalyvių. Vis labiau stiprėja teatro, kaip gyvo susitikimo vietos, būtinybė. Galbūt būtent teatras gali tapti vieta, kur pasikeis žiniasklaidos galiai atsparūs stereotipai, o tiesa prisikels?  

Todėl į LNDT sceną vėl žengia ne aktorių įkūnyti personažai, o tikri žmonės. Šįkart – Lietuvoje gyvenantys imigrantai iš Artimųjų rytų, Turkijos, Afganistano, Rusijos. Kai kurie – pabėgėliai, kuriems prieglobstis Lietuvoje išsaugojo laisvę ar net gyvybę, kiti – ekonominiai, meilės migrantai, studentai. Beveik visi jie sako, kad neturi čia draugų. Praeiviai dažnai pereina į kitą gatvės pusę, kad nereikėtų su jais prasilenkti. Butų nuomotojai meta telefono ragelius išgirdę jų tautybę. Nepaisant to, šie žmonės dėkingi Dievui, Alachui ar likimui už tai, kad yra Lietuvoje, už lietingą mūsų rudenį ir ramų Nėries upės tekėjimą.        

Jie skirtingi, tačiau visus juos kai kas jungia: kiekvieno likimas, atvykus į Lietuvą, tapo paženklintas lūžiu, suintensyvinusiu praeitį, paskandinusiu ateitį nežinomybės migloje, o dabartį pavertusiu nesibaigiančia nesvarumo būsena. Būsena, kai vienu metu esi ir „čia“, ir „ten“. Arba nesi niekur.

Galbūt šią būseną pažįsta tie, kurie patys buvo emigravę. Galbūt ji artima negalintiems užsiimti tuo, kuo norėtų arba nerandantiems sau tinkamos veiklos. Gal tiems, kurie nemyli ar jaučiasi nemylimi. Tačiau stipriausiai žmogus ją jaučia tada, kai supranta, kad tai, kas palikta, negrįžtamai pasikeitė, ir kad grįžti tiesiog nebėra kur. Būtent šią būseną ir bando užčiuopti spektaklio kūrėjai. Ar įmanoma prie jos priprasti, su ja susigyventi? O gal iš jos išsivaduoti? Kur yra „Dreamland“ – svajonių šalis: ten, iš kur atvykta, čia, į kur atkeliauta? Žmogaus viduje? O gal ji išvis neegzistuoja?  

„Dreamland“ – tai spektaklis apie migraciją. Tik ne tą, kuri apibrėžiama žodynuose ir enciklopedijose, o tą, kurią patiriame kiekvienas. 

Spektaklio koprodiuseris: VšĮ menų agentūra Artscape

Spektaklio kūrybinė grupė dėkoja: Guodai Dusevičiūtei, Matui Grubliauskui, Elzei Gudavičiūtei, Nerijai Kasparienei, Raimondai Lebelionytei, Svetlanai Matulevičienei, Vytautui Matulevičiui, Gintautui Mažeikiui, Egdūnui Račiui, Mariui Repšiui, Vytautui Sinicai, Ilmai Skuodienei, Aistei Ulubey, Karoliui Žibui, LMTA pirmo kurso vaidybos studentams (kurso vadovas Oskaras Koršunovas).

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: 7 EUR | bilietus platina Tiketa
* (pirkti internetu)

* Tiketa kasą rasite ir Menų spaustuvėje

** Dėmesio! Vėluojantys žiūrovai į renginį neįleidžiami.

DABAR AŠ ESU (premjera!)

pjesės autorė ir režisierė: Sandra Bernotaitė | vaidina: Raminta Paukštytė ir Mindaugas Černiauskas | trukmė: 90 min. | N16

Spektaklis „Dabar aš esu“ – žaisminga ir jautri dviejų jaunų žmonių pokalbio studija, vaidinama teatrui nebūdingoje erdvėje, pasitelkiant natūralų apšvietimą ir garsą. Egzistencinę krizę išgyvenanti aktorė prieš pat vidurnaktį atvyksta į priklausomybių reabilitacijos centrą ir čia susipažįsta su vaikinu, pasirinkusiu nebūti su žmonėmis. Intymus pokalbis suteikia galimybę abiems veikėjams išjudėti sužeisto, bet vis dar gyvo pasaulio link.

„Kas yra susitikimas, kas yra pokalbis? Tai kaip jausmas „tranzuojant“. Kai žinai, kad su vairuotoju antrą kartą gyvenime nepasimatysi, gali būti iki galo atviras. Kiek kitoks pokalbis vyksta su draugu arba artimu žmogumi, kai netyčia užsikalbama iki ryto, kai ima krėsti drebulys, nes kalbėtis labai įdomu ir pasieki iki tol neliestas gelmes. Mums reikia tokio bendrumo. Pokalbis gali išgelbėti gyvybę. Spektaklyje kalbama apie vienatvę, apie blogus pasirinkimus, bandymus pabėgti nuo savo gyvenimo. Geras pokalbis gali būti ir gydantis, ir svaiginantis pačia geriausia prasme.“ – Sandra Bernotaitė

Trumpai apie kūrėjus:

Sandra Bernotaitė – rašytoja, teatro kūrėja, režisavo šokio performansą „Va bank“ (2000), monospektaklį „Dvasiniai reikalai“ (2003), moderavo mėgėjiško teatro ir Forumo teatro veiklas, solo šokiu „Raibulių akmuo“ dalyvavo „Auros“ festivalyje (2017).

Raminta Paukštytė – aktorė, VDU baigė vaidybos studijas 2019 m. Emilijos vaidmuo spektaklyje „Dabar aš esu“ – jos bakalauro diplominis darbas. Ji sukūrė Lizos vaidmenį spektaklyje „Stotelė“ (rež. J. Glomb, Juozo Miltinio teatras), vaidino spektaklyje „Baimė“ (rež. R. Lažaunykas, VDU teatras), „Įrėžta gintare“ (rež. R. Allan Kazlas, Kauno dramos teatras).

Mindaugas Černiauskas – aktorius, LMTA baigė vaidybos studijas 2012 m., nuo 2010 m. – Kauno lėlių teatro aktorius, vaidina spektakliuose vaikams ir suaugusiems: „Kelionė saulės link“ (rež. B. Konstantinov), „Kudlius ir miško broliai“ (rež. A. Sunklodaitė), „Užburtas kalnas“ (rež. A. Žiurauskas) ir kt. Dalyvauja socialinio Forumo teatro veiklose, stand-up pasirodymuose.

menų spaustuvė | stiklinė salė

bilietai: 16,20 EUR | bilietus platina Tiketa
* (pirkti internetu)

* Tiketa kasą rasite ir Menų spaustuvėje

** Dėmesio! Vėluojantys žiūrovai į renginį neįleidžiami.

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu