Lietuvos nacionalinis dramos teatras: DREAMLAND

koncepcijos autoriai — Mantas Jančiauskas, Agnė Matulevičiūtė, Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė | teksto autoriai — Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė | režisierius — Mantas Jančiauskas | dailininkė — Lauryna Liepaitė | kostiumų dailininkė — Dovilė Gudačiauskaitė | kompozitorė — Agnė Matulevičiūtė | vaizdo projekcijų autoriai — Aneta Bublytė, Aivaras Ligeika | šviesos dailininkas — Vilius Vilutis | režisieriaus asistentė — Regina Garuolytė | vadybininkė — Giedrė Putramentaitė | vaidina: Feyzanur Önal, Vsevolod Černozub, Daniil Konstantinov, Abdo Zein Al Abedeen, Zabi Ahmadi | įgarsino — Kęstutis Cicėnas, Kamilė Petruškevičiūtė, Gediminas Rimeika, Adelė Šuminskaitė | vertėjas – Vytautas Matulevičius

Vargu ar galima rasti temą, kuria šiandien Europoje, o ir Lietuvoje, manipuliuojama labiau nei „pabėgėlių krize“, siekiant pritraukti skaitytojus, gauti daugiau balsų ar įtvirtinti savo įvaizdį viešojoje erdvėje.

Lietuva, formaliai sutikusi su Europos Sąjungos kvotomis ir po truputį įsileisdama pabėgėlių šeimas, didžiosios jų dalies netenka iš karto po integracijos proceso. Nerasdami Lietuvoje darbo, jausdami visuomenės priešiškumą arba norėdami susijungti su Europoje išsibarsčiusiais šeimos nariais, šie žmonės sprunka iš šalies legaliai išsinuomotais autobusais arba nelegaliai, padedami kontrabandininkų.

Spektaklis „Dreamland“ prasidėjo kaip jaunos menininkų komandos reakcija į šią problemą. 2016 m. lapkričio mėnesį LNDT Studijoje pristatytas bendras Menų agentūros „Artscape“ ir LNDT dokumentinio teatro eskizas „Arrivals/Departures“ („Atvykimai/išvykimai“) buvo sudarytas iš meninio tyrimo Pabradės užsieniečių registracijos centre metu surinktos informacijos, Lietuvos ir užsienio internetinių straipsnių, politikų pasisakymų ir vaizdo įrašų.

Kūrėjams renkant medžiagą ir kalbantis su Lietuvoje gyvenančiais imigrantais paaiškėjo, kad vien politikos ir citatų spektaklyje neužteks. Nes jeigu tiesą vadiname mirusia, o mirties diagnoze laikome jos suskaldymą žiniasklaidos srauto veidrodžių karalystėje, tuomet ir teatriniai žaidimai šiuo srautu gali būti ne kas kita, tik interpretacijų atspindžiai. 

„Stereotipų nepakeis jokia žiniasklaida. Jei esi nusistatęs prieš musulmonus, toks ir liksi, kol neišvysi jų priešais save“, – sako viena „Dreamland“ dalyvių. Vis labiau stiprėja teatro, kaip gyvo susitikimo vietos, būtinybė. Galbūt būtent teatras gali tapti vieta, kur pasikeis žiniasklaidos galiai atsparūs stereotipai, o tiesa prisikels?  

Todėl į LNDT sceną vėl žengia ne aktorių įkūnyti personažai, o tikri žmonės. Šįkart – Lietuvoje gyvenantys imigrantai iš Artimųjų rytų, Turkijos, Afganistano, Rusijos. Kai kurie – pabėgėliai, kuriems prieglobstis Lietuvoje išsaugojo laisvę ar net gyvybę, kiti – ekonominiai, meilės migrantai, studentai. Beveik visi jie sako, kad neturi čia draugų. Praeiviai dažnai pereina į kitą gatvės pusę, kad nereikėtų su jais prasilenkti. Butų nuomotojai meta telefono ragelius išgirdę jų tautybę. Nepaisant to, šie žmonės dėkingi Dievui, Alachui ar likimui už tai, kad yra Lietuvoje, už lietingą mūsų rudenį ir ramų Nėries upės tekėjimą.        

Jie skirtingi, tačiau visus juos kai kas jungia: kiekvieno likimas, atvykus į Lietuvą, tapo paženklintas lūžiu, suintensyvinusiu praeitį, paskandinusiu ateitį nežinomybės migloje, o dabartį pavertusiu nesibaigiančia nesvarumo būsena. Būsena, kai vienu metu esi ir „čia“, ir „ten“. Arba nesi niekur.

Galbūt šią būseną pažįsta tie, kurie patys buvo emigravę. Galbūt ji artima negalintiems užsiimti tuo, kuo norėtų arba nerandantiems sau tinkamos veiklos. Gal tiems, kurie nemyli ar jaučiasi nemylimi. Tačiau stipriausiai žmogus ją jaučia tada, kai supranta, kad tai, kas palikta, negrįžtamai pasikeitė, ir kad grįžti tiesiog nebėra kur. Būtent šią būseną ir bando užčiuopti spektaklio kūrėjai. Ar įmanoma prie jos priprasti, su ja susigyventi? O gal iš jos išsivaduoti? Kur yra „Dreamland“ – svajonių šalis: ten, iš kur atvykta, čia, į kur atkeliauta? Žmogaus viduje? O gal ji išvis neegzistuoja?  

„Dreamland“ – tai spektaklis apie migraciją. Tik ne tą, kuri apibrėžiama žodynuose ir enciklopedijose, o tą, kurią patiriame kiekvienas. 

Spektaklio koprodiuseris: VšĮ menų agentūra Artscape

Spektaklio kūrybinė grupė dėkoja: Guodai Dusevičiūtei, Matui Grubliauskui, Elzei Gudavičiūtei, Nerijai Kasparienei, Raimondai Lebelionytei, Svetlanai Matulevičienei, Vytautui Matulevičiui, Gintautui Mažeikiui, Egdūnui Račiui, Mariui Repšiui, Vytautui Sinicai, Ilmai Skuodienei, Aistei Ulubey, Karoliui Žibui, LMTA pirmo kurso vaidybos studentams (kurso vadovas Oskaras Koršunovas).

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: 7 EUR | bilietus platina Tiketa
* (pirkti internetu)

* Tiketa kasą rasite ir Menų spaustuvėje

** Dėmesio! Vėluojantys žiūrovai į renginį neįleidžiami.

RENGINYS VYKSTA:
2019 Lapkričio 19 d. 19:00
Grįžti atgal

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu