Renginiai

režisierė: Agnès Varda | vaidina: Brigitte De Villepoix, Cedric Michaud, Clement Delaroche, Daniel Dublet | Prancūzija, 1991

laikas ir data: balandžio 11 d. 19 val. | vieta: MS kavinė trukmė: 1 val. 58 min. | filmas rodomas prancūzų kalba su angliškais subtitrais
vieta: MS kavinė | kinas nekainuoja

Kartą gyveno berniukas, vaikystę praleidęs mechanikų garaže, kuriame visi mėgo dainuoti. 1939-aisiais jam buvo aštuoneri, jis mėgo lėlių teatrą ir operetes. Vėliau panorėjo kurti kiną, bet mokėsi mechanikos. „Žako iš Nanto“ – ką tik mus palikusios režisierės Agnès Varda filmas, pasakojantis apie jos gyvenimo draugo ir kino kūrėjo Jacques’o Demy laimingą vaikystę, užgimusią meilę kinui ir spalvingas Žako gyvenimo dienas, įkvėpusias jo miuziklus.

Prancūzų naujosios bangos senele kartais pavadinama Agnès Varda sukūrė daugiau kaip trisdešimt filmų, kuriais žiūrovams suteikė ypatingą, tik jai būdingą pasaulio stebėjimo būdą. Net paskutiniais gyvenimo metais režisierė nesiliovė kurti filmų, atidžiai ir smalsiai besižvalgančių po vidinės laisvės, kūrybiškumo bei plika akimi dažnai nepastebimų detalių kupiną visumą.

Filmo peržiūra organizuojama bendradarbiaujant su Prancūzų institutu Lietuvoje.

*MS kinas - Menų spaustuvės renginių ciklas, dedikuotas kino filmams scenos menų temoms bei įsimintiniausioms asmenybėms. Bent kartą per mėnesį jus pakviesime susitikti filmų peržiūroms ir diskusijoms.

šokio spektaklis | trukmė 30 min. | tarptautinių rezidencijų programos „Print Arts On Stage" dalis | choreografija, atlikimas: Grėtė Šmitaitė | darbo metodologija vystyta konsultuojantis su choreografais Karl Saks (EST) ir Jeanine Durning (JAV) | ko-prodiuseris „Sõltumatu Tantsu Lava“ (Talinas) | darbo tyrimą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija

Menų spaustuvės tarptautinės rezidencijų programos dalyvė Grėtė Šmitaitė pristato šokio kūrinį „Kodėl verkiu?“.

„Kodėl verkiu?“ stebi norą eiti tolyn verkiant. Verksmas pasirinktas kaip tai, kas, užverdamas kūną, atveria jį esamoje situacijoje su visu jo pažeidžiamumu. Atlikėjas, varomas vaizdinių, dinamikos ir judesio, manipuliuoja savo išgyvenimu ir troškimu. Kuriamos scenos leidžia patirti pokytį tarp laiko iki verksmo, verksmo laiko, laiko išsiverkus ir situaciją sąmoningai kuriančio ar komentuojančio atlikėjo minties intarpų. Atlikėjo išgyvenimas manipuliuoja žiūrovo empatiškumu. Siūloma bendrumo tarp atlikėjo ir žiūrovo galimybė, kurianti ryšį tarp niekaip kitaip nesusijusių žmonių. Darbas klausia: „Kaip dalintis tuo, kuo nesidalinama?“.

Grėtė Šmitaitė (LT/DE) - atlikėja, choreografė, gyvenanti ir kurianti Lietuvoje ir Berlyne. 2017 m. Šmitaitė baigė bakalauro studijas „Šokis.Kontekstas.Choreografija“ Hochschulübergreifendes Zentrum Tanz universitete Berlyne. Laimėjo danceWEB stipendiją Vienoje.
Kaip atlikėja dirbo su choreografais Anna Aristarkhova („Lust“, „Obnimashki“, „Zweites Stück“, „Rinzekette“), Doris Uhlich („Habitat“, „Seismic Session“, „More than Naked“), Min Tanaka („A body“), Sunayana Shetty („easy“), Hanna Kritten Tangso („blue blue me“).
Grėtė yra viena „Suddenly“ kolektyvo narių. Kartu su Hanna Kritten Tangsoo sukūrė choreografiją „Limitation Piece 2“, skirtą „Suddenly“ kolektyvui (premjera: „Uferstudios“, „TanzFabrik“, Berlynas 2018). ​https://vimeo.com/305743264
2018-19 m. vystė solo darbą „Kodėl verkiu?“ (premjera: „Sõltumatu Tantsu Lava“, Talinas).

performatyvus šokio spektaklis | trukmė 50 min.

idėjos autorius ir choreografas: Vytis Jankauskas | šokis: Viltė Švarplytė | muzika: Goner, Arvo Part | šviesų dailininkas: Povilas Laurinaitis

Vyčio Jankausko šokio teatras

Tai performatyvus šokio spektaklis šokėjai, juostiniam magnetofonui ir pripučiamam burbului. Šis spektaklis – lyg kontempliatyvi meditacija, kurioje atlikėjas galynėjasi su savo protu bei vaizduote, trukdančiais jam įsikūnyti čia ir dabar neveiklaus veikimo būsenoje.

 Šiuo spektakliu kūrėjai kelia klausimą: ką šiandieniniam žmogui reiškia tokios būsenos kaip neveiklumas, pauzė, tuštuma. Kūrėjai nori išreikšti savo kritišką požiūrį į nūdienų žmogui būdingą pragmatizmą, pripažįstant tik taip vadinamą „veiksmo tikrovę“, kurioje žmogus ir jo veiksmai yra grindžiami ekonomine logika. Šioje „tikrovėje“ žmogaus vertė bei gyvenimo prasmingumas matuojamas tik jo praktinės veiklos produktyvumu bei efektyvumu.

„Pastaruoju metu įvairiuose kontekstuose nuolatos girdime kalbas apie kūrybiškumo svarbą. Tačiau, mano manymu, tikrasis kūrybiškumas taip pat talpina savyje ir galimybę būti nekūrybingu. Nekūrybingumas, kaip įsisąmoninta galimybė, gali tapti tam tikra pasipriešinimo strategija perdėm eskaluojamam žmogiškosios veiklos produktyvumui bei efektyvumui.” – teigia šio spektaklio idėjos ir choreografijos autorius – Vytis Jankauskas – gerai žinomas Lietuvoje šiuolaikinio šokio kūrėjas ir pedagogas.

Pagrindinė spektaklio atlikėja Viltė Švarplytė – jauna šiuolaikinio šokio atlikėja, judesio tyrinėtoja studijavusi šiuolaikinį šokį Škotijos (Scottish School of Contemporary Dance) ir Austrijos (Anton Bruckner Privatuniversität) universitetuose, šiuo metu kurianti ir bendradarbiaujanti su įvairiais Lietuvos ir užsienio menininkais. Spektaklio šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis. Spektaklyje naudojami kompozitorių Goner ir Arvo Part muzikos įrašai juostoje. Spektaklio sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba. 

menų spaustuvė | juodoji salė

bilietai: 11 Eur

Vos prieš keletą mėnesių savo veiklą nutraukė Estijos teatras „NO99“, garsėjęs provokuojančiais, aktualias politines ir socialines temas analizuojančiais eksperimentais. Lietuvą apėmus rinkimų nuotaikoms, gatves nusėjus politinėmis reklamomis su potencialių valdžios atstovų pažadais, MS KINAS* pristato dokumentinį filmą, kuriame užfiksuotas vienas žymiausių teatro „NO99“ socialinių eksperimentų – „United Estonia“ (liet. Suvienytoji Estija).

2010 – ųjų gegužės 7 dieną į Talino „Saku Suurhall“ areną susirinko 7500 žmonių, kurie tikėjo, kad čia tuoj gims nauja politinė partija – „Suvienytoji Estija“. Du mėnesius iki šio suvažiavimo teatras „NO99“ bandė įtikinti visuomenę, kad partijos įsteigimas yra pagrindinis jų tikslas. Ir visuomenė patikėjo. Pilnametražis dokumentinis filmas „Ash and Money“ parodo manipuliacijas, emocijas, baimes, dirbtinę drąsą ir valią, iš kurių susidėjo „Suvienytoji Estija“. Tai buvo didžiausias socialinis eksperimentas Estijos istorijoje, atskleidęs kaip iš tiesų veikia šalies politika ir kaip Estijos rinkėjai renkasi už ką balsuoti.

filmas rodomas estų kalba su angliškais subtitrais | trukmė 98 min.

režisieriai ir scenaristai: Tiit Ojasoo, Ene-Liis Semper | operatorius: Rein Kotov | garsas: Harmo Kallaste | montažas: Rein Kotov, Ene-Liis Semper | prodiuseriai: Piret Tibbo-Hudgins, Rein Koto | gamyba: Allfilm ir NO99

vieta: MS kavinė | kinas nekainuoja

*MS kinas - naujas Menų spaustuvės renginių ciklas, dedikuotas kino filmams scenos menų temoms ir įsimintiniausioms asmenybėms. Bent kartą per mėnesį ruošiamės jus pakviesti susitikti filmų peržiūroms ir diskusijoms.

spektaklis-instaliacija | trukmė 120 min | N14 | spektaklis vyks rusų kalba su vertimu į lietuvių ir anglų kalbas

koncepcijos ir teksto autorė, režisierė — Marina DAVYDOVA | scenografė, vaizdo projekcijų autorė — Vera MARTYNOV  | kompozitorius — Vladimir RANNEV  | tekstą įskaitė — Sergey CHONISHVILI, Tina BENKO, Valery BORISOVA, Konstantin BOGOMOLOV, Konstantin CHELKAEV, Sergey EPISHEV, Monica GENTILE, Marcela GIESCHE, Alexey KOKHANOV, Sonya LEVIN, Anna NEBO, Gleb PUSKEPALIS, Serapfima SKORODELOVA, Andrey STADNIKOV, Alexandra URSULIAK, Pavel VASHILIN | operatoriai — Alexey SHEMYATOVSKY, Veniamin ILLYASOV  | šviesos dailininkas — Marc ZEUSKE  | dekoracijų kūrėjų asistentai — Barbara LENARTZ, Fabian BOLDT  | lėlių specialiuosius efektus kūrė — Sebastian ARND  | lėlių kostiumų dailininkė — Charlotta DERING  | tekstą į anglų kalbą vertė — Anna GALT  | tekstą į lietuvių kalbą vertė — Andrius MERKEVIČIUS  | subtitrus rengė — Yvonne GRIESEL, Kristian KAMPH, Jakob GERBER (PANTHEA)  | kūrybinės konsultantės — Annemie VANACKERE, Sarah REIMANN | techniniai vadovai — Maria KUSCHE, Roman FLIEGEL, Stephan KRIEGLEDER / LichtblickBühnentechnik GmbH  | technikai — Toni BRÄUTIGAM, Bodo GOTTSCHALK, Boris MEIER  | vadybininkai — Hannes FREY, Anna KRAUß

gastroles organizuoja: Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Garsi Rusijos teatro kritikė ir prodiuserė Marina Davydova Berlyno „HAU Hebbel am Ufer“ teatre 2017 m. pristatė savo pirmąją premjerą „Amžinoji Rusija“. Tai buvo projekto „Utopinės realybės“, skirto Rusijos Vasario revoliucijos 100-osioms metinėms, dalis. Didelio susidomėjimo ir pripažinimo sulaukusį spektaklį balandžio 12–14 dienomis į Vilnių atveža Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

„Amžinoji Rusija“ yra Marijos Davydovos kuriamo diptiko apie Rusijos istoriją pirmoji dalis. Antrosios dalies premjera jau šių metų balandį įvyks „Thalia“ teatre Vokietijoje, šio spektaklio koprodiuseris – LNDT. Balandį Vilniaus žiūrovai turės galimybę apsilankyti „Amžinojoje Rusijoje“, o rudenį Lietuvos nacionalinis dramos teatras juos pakvies į antrąją diptiko dalį – spektaklį „Checkpoint Woodstock“. Bet dabar plačiau – apie „Amžinąją Rusiją“.

„Amžinojoje Rusijoje“ žiūrovai tikrąja to žodžio prasme gauna galimybę įžengti į Rusijos istoriją. Didžiulė instaliacija suteikia progą atėjusiems judėti erdvėje ir laike ir taip pamatyti Rusiją iškart po 1917-ųjų metų, kai šalis išgyveno politinį, meninį ir seksualinį prabudimą. O vėliau, besivystant spektaklio dramaturgijai, keliauti iš vienos istorinės epochos į kitą, galiausiai suvokiant ne tik epochų skirtumus, bet ir istorijos cikliškumą. „Amžinoji Rusija“ bus parodyta „Menų spaustuvėje“ aštuonis kartus ir išdėstyta per daugumą jos erdvių.

Netradicinės formos spektaklis sulaukė teigiamų teatro kritikų atsiliepimų. Sergei Ostrovsky savo recenzijoje rašė: „HAU kūrinys „Amžinoji Rusija“, į kurią bilietai buvo išparduoti dar prieš premjerą, yra apie ypatingą Rusijos ciklą, kai revoliuciją neišvengiamai keičia kontrrevoliucija. Spektaklyje naudojama Oskaro Wilde‘o citata, kuri galėtų būti ir epigrafas: „Rusijoje įmanoma viskas, išskyrus reformas“. „Amžinoji Rusija“ – mažas, sumanus spektaklis. Žiūrovai, tiesiogine žodžio prasme, dalyvauja ture po Davydovos idėjas. Čia nėra aktorių, Rusijos istorijos ciklas papasakojamas naudojant scenografiją, rekvizitą, elektroninę muziką, filmuotą istorinę medžiagą ir meninių filmų ištraukas. Rusų kalba verčiama į anglų bei vokiečių ir titrų puikiai pakanka, kad tiek rusų, tiek ne rusų publika juoktųsi tose pačiose vietose.“

M. Davydova įsitikinusi, kad vakariečiai mažai žino apie 1917-ųjų Rusijoje įvykusį bolševikų perversmą. Retas nusimano, kad iš tiesų buvo net dvi revoliucijos, ar žino, kad 1917 metų vasarį Rusija tapo bene laisviausia šalimi visame pasaulyje. Tuomet įdiegta rinkimų sistema, pasak M. Davydovos, neperdedant, buvo viena liberaliausių planetoje. Teisės, kurias moterys tada gavo Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje buvo įdiegtos tik 1930-iais, o Prancūzijoje dar vėliau – penktajame dešimtmetyje. „Tai buvo labai staigus šuolis iš archajiškumo, ir kuo jis buvo staigesnis, tuo buvo stipresnis ir sugrįžimas į archajiškumą“, – teigia menininkė.

„HAU Hebbel am Ufer“ (Berlynas) pagal užsakymą sukurtas darbas, kurio premjera įvyko 2017 m. sausio 12 d. Spektaklis sukurtas kaip dalis „Utopinių realybių“ projekto „100 dabarties metų“ bendradarbiaujant „HAU Hebbel am Ufer“ ir „Haus der Kulturen der Welt“ ir kuruojant „HAU Hebbel am Ufer“. Projektą finansavo Federalinės vyriausybės komisaras kultūrai ir medijai.

rėmėjai: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vokietijos Užsienio reikalų ministerija
partneriai: Goethe‘s Institutas Lietuvoje, Britų taryba, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

menų spaustuvė | įvairios erdvės

bilietai: nuo 20 eur | bilietus platina TIKETA (pirkti internetu) | Tiketos kasą rasite in Menų spaustuvėje (atsiskaitymas tik grynais)

Dorothea Tuch nuotr.