2017Spalis

  • Spalio 01 d., sekmadienis * 15:00, 16:30, 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    1
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 01 d., sekmadienis * 17:30
    AHEAD - elektroninių garso praktikų festivalio atidarymas
    Festivalio atidarymas/Festival Opening 17.30 | pre-talk: AHEAD No.5 (Edvardas Šumila, Dominykas Digimas, Darien Brito) 19.00 | Ngons (Darien Brito (EC/NL))
    2017 m. AHEAD: Mutual Thinking pradėsime spalio 1 d. Menų spaustuvėje. Mūsų 'pre-talk' skirtas penkeriems AHEAD festivalio metams, o taip pat pristatysime būsimus renginius, kurie vyks šiemet. Diskusijoje dalyvaus festivalio įkūrėjai ir vadovai Edvardas Šumila ir Dominykas Digimas, o prie jų prisijungs Nyderlanduose dirbantis menininkas iš Ekvadoro - Darien Brito, dalivavęs ne viename AHEAD festivalyje nuo pat jo atsiradimo. Po pristatymo laukia primasis festivalio pasirodymas, kuriame Darien Brito pristatys naują gyvai generuojamą audiovizualinį darbą Ngons

    Darien Brito yra garso ir menininkas ir multimedijos programuotojas, kuriantis audiovizualinius pasirodymus. Kaip kompozitorius ir garso menininkas Darianas kūrė daugeliui skirtingų formatų - nuo kūrinių instrumentams solo, kūrinių orkestrui, elektronikai, teatrui, operai ir šiuolaikiniam šokiui, taip pat jis rengia solo pasirodymus su gyvau generuojamu garsu, kompiuterine grafika ir šviesomis. Jis taip pat aktyviai dirba kaip programuotojas ir dizainerius, nuolatos bendradarbiaudamas tarpdiscipliniuose projektuose. Paraleliai jis užsiima edukacija, rengia skirtingos programinės įrangos kūrybines dirbtuves, leidžia atviro kodo programas ir veda paskaitas apie dabartinį savo kūrybinį lauką. menų spaustuvė | juodoji salė
    įėjimas laisvas
    1
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 02 d., pirmadienis * 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    2
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 03 d., antradienis * 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    3
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 04 d., trečiadienis * 15:00, 16:30, 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    4
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 05 d., ketvirtadienis * 15:00, 16:30, 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    5
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 06 d., penktadienis * 15:00, 16:30, 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    6
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 06 d., penktadienis * 19:00
    vakaras P
    trukmė 60 min. režisieriai ir atlikėjai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka „vakaras P“ – intensyvi poezijos, muzikos ir šokio valanda su aktoriais Baliu Ivanausku ir Artūru Dubaka bei Gintaro Grajausko poezija. Aktoriai jautriai dalinasi jiems artima poezija, bei savomis istorijomis. Tai septintus metus gyvuojantis pasirodymas, kuris vis kinta ir auga. Vakaras P jau apkeliavo nemažą dalį Lietuvos ir buvo rodytas teatruose, bibliotekose, universitetuose ir įvairiose netradicinėse erdvėse. Aktoriai stengiasi vakarą pritaikyti prie kiekvienos erdvės individualiai. Tai unikalus renginys, kurį rekomenduojama pamatyti bent vieną kartą. „Bene geriausia, ką yra tekę matyti šiame žanre.“ – apie „vakarą P“ atsiliepia rašytojas Gintaras Grajauskas. menų spaustuvė | stiklinė salė bilietai 9,20 eur | bilietai Tiketos* kasose (pirkti internetu) *Tiketos kasa nuo šio ir Menų spaustuvėje | atsiskaitymas tik grynais | atiprašome už nepatogumus  
    6
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 07 d., šeštadienis * 15:00, 16:30, 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    7
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 08 d., sekmadienis * 12:00
    STALO TEATRAS: Dangaus virėja
    Spektaklis vaikams nuo 1 iki 3 metų trukmė 35 min. režisierė ir scenografė Saulė Degutytė | scenarijaus autoriai Gediminas Žilys, Saulė Degutytė| muzika Gediminas Žilys | dailininkė Ligita Skukauskaitė | vaidina Kristina Mauruševičiūtė, Saulė Degutytė premjera 2016 lapkričio 20 d. ! rekomenduojama, kad vienas vaikas "tektų" vienam suaugusiąjam 
    8
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 08 d., sekmadienis * 15:00, 16:30, 18:00, 19:30, 21:00
    SIRENOS'17: NACHLASS, kambariai be žmonių
    interaktyvus spektaklis-instaliacija trukmė 60 min. Koncepcijos autoriai Stefan Kaegi, Dominic Huber
    Vaizdo projekcijų autorius Bruno Deville
    Dramaturgė Katja Hagedorn
    Kūrybiniai asistentai Magali Tosato, Déborah Helle
    Dailininko asistentai Clio Van Aerde, Marine Brosse
    Garso režisierius Frédérique Morier
    Dekoracijas gamino teatro „Vidy“ cechų meistrai
    Koprodiuseriai „Rimini Protokoll“; Ciuricho „Schauspielhaus“ teatras;
    Anesio nacionalinis „Bonlieu“ teatras ir „La Bâtie“ festivalis Ženevoje pagal INTERREG„Prancūzija–Šveicarija 2014–2020“ programą; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Stadsschouwburg“ teatras Amsterdame; „Staatsschauspiel“ teatras Dresdene; Šiaurės Karolinos scenos menų centras (JAV)
    Rėmėjai Casino Barrière fondas, Montrė, Šveicarija; Berlyno savivaldybės Senato kanceliarijos Kultūros reikalų skyrius
    Sklaidą ir gastroles remia Šveicarų mano taryba „Pro Helvetia“ Premjera 2016 m. rugsėjo 14 d. „Nachlass“ – tai vokiškas žodis, susidedantis iš priešdėlio „nach“ (liet. po) ir veiksmažodžio „lassen“ (liet. palikti). „Nachlass“ taip pat reiškia rankraščių, užrašų, korespondencijos ir kitų dokumentų kolekciją, likusią po žmogaus mirties. Spektaklis „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai aštuonios istorijos, iš gyvenimo išeinančių žmonių palikimas žiūrovams, kurį sudaro dokumentai ir pasakojimai.
    Moderni visuomenė, vokiečių filosofo Walterio Benjamino apibūdinta kaip neigianti mirtį, kasdieninę namų erdvę besistengianti išvalyti nuo bet kokių mirties apraiškų, regis, įžengė į naują erą, kai mirtis ir vėl tampa svarbi. Visuomenėje pasigirsta diskusijų apie savižudžių padėjėjus, žmonės lankosi masinėse laidotuvėse. Tokie serialai kaip „Šešios pėdos po žeme“ sutraukia didžiulę autoriją, o urnos su mirusiųjų palaikais randa vietą namų svetainėse, miegamuosiuose… Regis, dar niekada nebuvo tiek daug mąstoma apie mirtį ir laikinumą, laiką ir amžinybę, kaip šiame amžiuje.
    Ieškodami žmonių, žiūrinčių mirčiai į akis, Stefanas Kaegi ir kino kūrėjas Bruno Deville’is lankėsi ligoninėse, mokslinėse laboratorijose, laidojimo namuose, pas teismo daktarus ir notarus, neurologus ir programuotojus, religinėse bendruomenėse ir senelių namuose. Spektaklio kūrybinė grupė lydi ir dokumentuoja mirčiai besirengiančių žmonių gyvenimus, šnekasi su jais apie pačius asmeniškiausius dalykus – būdą, kaip asmuo nori išeiti, apie tai, kas turi likti po jo.
    „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai spektaklis be žmonių, bet apie žmones: tuos, kurių jau nebėra, bet kurių buvimas jaučiamas net jiems išėjus. Žiūrovas juda erdvės ir laiko naratyve, sceninėje instaliacijoje, įkurdintoje aštuoniuose kambariuose, kuriuose individualiai pasirinkta forma sutalpinami žmonių, mąsčiusių apie savo mirtį ir apie tai, kas liks po jų, gyvenimai. Kaip šie žmonės nori būti prisimenami? Po šešiasdešimties kartu praleistų metų senyvo amžiaus pora svarsto, kaip galėtų numirti kartu ir perduoti savo patirtį apie Antrąjį pasaulinį karą. Sparčiai progresuojant ligai, jaunas vyras nori palikti dukrai atminimą apie save. Pasiturinti moteris dėsto, kaip jos pinigai galėtų būti naudingi po jos mirties. Paskutinėje mirtinos ligos stadijoje kita moteris savaitė prieš mirtį įgyvendina seną savo svajonę. O neseniai į pensiją išėjęs neurologas siekia nemirtingumo, palikdamas savo mokslinį „nachlass“ apie silpnaprotystę.
    Paradoksalu, bet būtent tai, kad šių žmonių nebėra tarp mūsų, atgaivina šias erdves, pripildo jas jų palikimo. Žmonių nebėra, bet jie gyvena. Prisiminimai apie juos veikia patys savaime, jie sukurti ne šiuos žmones pergyvenusiųjų, o jų pačių. „Nachlass, kambariai be žmonių“ – tai mauzoliejus, savotiškas paminklas tiems, kurie galėjo būti premjeros vakarą, bet pasirinko nebūti.
    _____

    Rimini Protokoll (Stefanas Kaegi, Dominicas Huberas)

    Nuo 2000 m. Helgard Kim Haug, Stefanas Kaegi ir Danielis Wetzelis susibūrė į kūrybinę komandą. Jų darbuose pinasi žanrai ir formos, jie balansuoja tarp teatro, kino, radijo, instaliacijos ir performanso. Nuo 2002 m. savo kūrybą jie pristato kolektyviai – kaip „Rimini Protokoll“ produkciją. Svarbiausias jų tikslas yra vystyti teatro kalbą ir ir eksperimentuoti su ja teatro priemonėmis, siekiant praplėsti mūsų požiūrį į supančią realybę.

    Stefanas Kaegi kuria dokumentinio teatro spektaklius, radijo spektaklius, kartu su įvairių sričių menininkais – darbus urbanistinėse erdvėse. Naudodamas tyrimą kaip kūrybinį metodą, atlikdamas viešas apklausas ir įtraukdamas žmones į kūrybinius procesus, jis suteikia balsą „ekspertams“, kurie nėra profesionalūs aktoriai, bet turi, ką papasakoti. S. Kaegi yra gavęs Europos prizą už kultūrinę įvairovę, taip pat yra apdovanotas šveicarų teatro Didžiuoju apdovanojimu –pHanso Reinharto žiedu, o jo, kartu su kolegomis, vadovaujama kompanija „Rimini Protokoll“ jau apdovanota Fausto teatro prizu, Europos prizu už naujo teatro formas ir Venecijos bienalės „Sidabriniu liūtu“.

    Dominicas Huberas – scenografas ir režisierius, savo kūryboje atveriantis naujas performatyvumo erdves. Jo pasirenkamos vietos žiūrovams ne tik matomos, bet ir skirtos patirti. Baigęs architektūros studijas Ciuriche, pradėjo bendradarbiauti su šviesos dizainere Christa Wenger ir įkūrė kompaniją „blendwerk GmbH“, o nuo 1999 m. kuria kaip nepriklausomas scenografas Ciuricho, Bazelio ir Berlyno teatruose. Nuo 2008 m. nuolat bendradarbiauja su Stefanu Kaegi ir Lola Arias, „Rimini Protokoll“ bei kitais kūrėjais.

    _____
    Stefano Kaegi ir Dominico Hubero „Nachlass“ žengia kur kas toliau nei paprastas dokumentavimas, grynas liudijimas, ką retkarčiais tenka matyti dailėje. Kiekvienam iš devynių žmonių, kurie juo pasitikėjo, jis kuria atskirą mini teatrą. Jie patys pasirinko, kaip jį apipavidalinti, jų turimas laikas ribotas, čia bandoma prabilti tiesiai į publiką. Vienas iš jų, pradžioje pasiūlęs atsigerti vandens, prieš išeinant prašo nepamiršti išmesti puodelio. Tai jaudina, kelia nerimą, bet ne liūdesį. Pasijauti įgavęs naujų jėgų, kartais netgi džiaugsmingas.

    Mireille Descombes, L’hebdo, 2016 09 20

    Grupėmis, paklusdami automatiškai atsidarančioms ir užsidarančioms durims, publika laisvai klaidžioja po įspūdingą hiperrealistinę konstrukciją, gimusią Stefano Kaegi ir dailininko Dominico Hubero vaizduotėje. Čia nėra aktorių. Aplink laukiamąjį su didžiuliu dėmesiu mažiausioms detalėms įrengti aštuoni maži kambariai, įkūnijantys nebesančių liudininkų egzistenciją.

    Gérald Cordonier, 24 heures, 2016 09 23
    Renginio kalba: Spektaklis vyks prancūzų, vokiečių ir anglų kalbomis su lietuvių kalbos subtitrais renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    8
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 10 d., antradienis * 16:00, 18:30
    ATVIRAS RATAS: Brangioji mokytoja
    spektaklis pagal Liudmilos Razumovskajos pjesę (N16)
    režisierė Ieva Stundžytė vaidina: Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas, Vesta Šumilovaitė/Aldona Vilutytė, Gabrielius Zapalskis | scenografija Ramunės Skrebūnaitės
    teatras ATVIRAS RATAS | trukmė: 80 min.
    10
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 10 d., antradienis * 19:00
    experimental šokio spektaklis STATE OF FLOW: IDENTITY
    idėjos autorė ir choreografė Agata Pečiul (bendradarbiaujant su šokėjais) | konsultantas Jevgenij Tichonov | šoka: Greta Lukošiūtė, Karolina Auglytė, Gintarė Šulčiūtė, Giedrė Stankevičiūtė, Aura Skulskytė | kostiumų dailininkė Ugnė Smalskytė | muziką gros Jevgenij „DJ RusDawg“ Sizych | šviesų dailininkas Dainius Urbonis trukmė 60 min. | Organizatorius VšĮ Atvira meno erdvė, Freedom of Movement - FOM Ar kada teko išgyventi akimirką, kai, regis, dingsta praeitis ir ateitis, išnyksta erdvė ir laikas, pasilieka tik „čia ir dabar“? Taip, tai akimirka, kuri išlaisvina. Visa savo esybe pasineri į dabarties momentą, ištirpsta ribos tarp tavęs ir aplinkinio pasaulio, viskas susilieja į viena… ir tiesiog leidi tėkmei (flow) tave vesti. Flow yra visur. Muzikoje. Judesyje. Gamtoje. Kūne. Gyvenime. State of flow – tai experimental šokio spektaklis, kokio turbūt dar nesate matę. Jame išryškėja identiteto paieška ir asmenybės augimo kelionė per visus 4 state of flow etapus: struggle stage, release stage, state of flow ir recovery stage. Tai rezultatas ir procesas viename. Scenoje kiekvienas šokėjas siekia pažadinti sąmoningumą judesyje, atverti naujas judėjimo galimybes, reflektuoti savo pojūčius ir realiu laiku dalintis savo patyrimu su esančiais šalia. Šiame experimental šokio pasirodyme elektroninės muzikos skambesys susipina su daugybe skirtingų šokių stilių: hiphopu, šiuolaikiniu šokiu, poppingu, vogue. Čia kiekvienas judesys yra išjaustas, išieškotas ir tikras. Prisilieskite prie istorijos apie žmogų, kuris pavargo nuo nuolatinio skubėjimo ir streso. Jis nebenori gyventi visuomenės diktuojamu ritmu: atrodyti ir veikti pagal standartus, mokytis, dirbti ir ilsėtis pagal nustatytas taisykles. Tai žmogus, kuris nuolat ieško. Kuris save pameta, tikėdamasis atrasti. Pasiruoškite nustebti: gali būti, kad jis neįtikėtinai panašus į jus.   menų spaustuvė | juodoji salė bilietai: nuo  10-12eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus *Tiketa nuo šiol - ir menų spaustuvėje
    10
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 12 d., ketvirtadienis * 19:00
    provokuojantis spektaklis RIBOS
      spektaklis pagal Juliaus Paškevičiaus pjesę | N16 režisierius Tadas Montrimas | vaidina: Valerijus Jevsejevas, Julius Paškevičius, Dainius Jankauskas | dailininkė  Laura Luišaitytė | video menininkas Andrius Paškevičius
    12
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 12 d., ketvirtadienis * 18:30
    KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS: Kontrabosas
    dramaturgas Patrick Süskind | režisierius Valentinas Masalskis | scenografas Renata Valčik | vaidina Donatas Želvys trukmė 60 min. Klaipėdos jaunimo teatras   Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“– tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumenas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis. Naujasis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis– tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas   menų spaustuvė | kišeninė salė
    bilietai: 12 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    12
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 13 d., penktadienis * 19:00
    SIRENOS'17: GYVENIMO IMITACIJA
    spektaklis, trukmė 90 min. | spektaklis skirtas asmenims sulaukusiems 16 metų. Kornél Mundruczó / „Proton“ teatras, Vengrija

    Režisierius Kornél Mundruczó
    Teksto autorė Kata Wéber
    Dramaturgas Soma Boronkay
    Scenografas Márton Ágh
    Kostiumų dailininkai Márton Ágh, Melinda Domán
    Muzika Asher Goldschmidt
    Šviesų dailininkas András Éltető
    Režisieriaus asistentė Anna Fehér
    Spektaklio vadybininkė Zsófia Csató
    Prodiuserė Dóra Büki
    Technikos direktorius András Éltető
    Apšvietėjas Zoltán Rigó
    Garsistas Dániel Hidvégi
    Scenos vadybininkas Benedikt Schröter
    Rekvizitininkas Tamás Fekete
    Scenos darbuotojai Tamás Farkas, Zsolt Zsigri
    Kostiumininkė Melinda Domán

    Vaidina
    Lili Monori, Roland Rába, Annamária Láng, Zsombor Jéger, Dáriusz Kozma

    Koprodiuseriai
    Vienos „Wiener Festwochen“ festivalis, Austrija; „Oberhausen“ teatras, Vokietija; Lilio „La Rose des Vents“ teatras, Prancūzija; Strazbūro „La Maillon“ teatras; „Trafó“ šiuolaikinio meno namai, Budapeštas, Vengrija; Berlyno „Hebbel am Ufer“ teatras; Europos menų centras HELLERAU, Dresdenas, Vokietija; Vysbadeno bienalė, Vokietija
    Rėmėjai
    „KUBIK Coworking“, „Kryolan City“, „Open Casting“, PP verslo centras, Budapeštas, „VisionTeam“   Ar mes pasirenkame savo likimą, ar mūsų gyvenimai jau nulemti iš anksto? Hiperrealistinis butas Budapešte ir jame tūnantys pasakojimai: po arkomis čia krizena praeities šešėliai, girdėti neaiškūs nutylimų istorijų atbalsiai. Vyras, atvykęs iškeldinti vienišos moters, netikėtai susiduria su kliūtimis ir yra priverstas atsigręžti į save. Sykiu po truputį aiškėja, kokias tamsias paslaptis slepia apleistas butas ir su kuo teks susidurti naujiems jo gyventojams. Spektaklio personažų gyvenimas – tarsi imitacija: jie viso labo vaidina, kad gyvena, atsiriboję nuo esamos politinės situacijos. Jie atsidūrę visuomenės pakraštyje, kur neteisybė – nerašytas įstatymas.
    Poetinis ir provokuojantis Kornélio Mundruczó spektaklis atvertė naują „Proton“ teatro istorijos puslapį. Spektaklis keliauja po garsiausius užsienio festivalius, o kritikai jį vienbalsiai vadina hiperrealistiniu šedevru, kuriame tyliu ir intymiu žvilgsniu žvelgiama į žmogaus būties gelmę: „Veidas tampa mūšio lauku, nuomojamas butas – mikroskopu, o scena – didinamuoju stiklu“ (Frankfurter Allgemeine Zeitung).

    Kornél Mundruczó
    Kino ir teatro režisierius, studijavo Vengrijos kino ir dramos universitete. Jo filmų premjeros vyksta garsiausiuose pasaulio festivaliuose. Yra laimėjęs ne vieną apdovanojimą, tarp kurių – „Sidabrinis leopardas“ Lokarno kino festivalyje už filmą „Malonios dienos“ ir „Un Certain Regard“ prizas Kanų kino festivalyje už „Baltą dievą“.
    Teatre dirba nuo 2003 m., 2009-aisiais kartu su teatro prodiusere Dóra Büki įkūrė „Protono“ teatrą – virtualų menininkų kolektyvą, susibūrusį, kad įgyvendintų nepriklausomą režisieriaus produkciją. „Protono“ teatro spektakliai yra apkeliavę daugiau nei 80 tarptautinių teatro festivalių – nuo Avinjono Prancūzijoje per Adelaidę iki pat Singapūro ir Seulo.

    Rinktiniai spektakliai
    Demencija – Proton Theatre (2013)
    Šikšnosparnis – TR Warszawa (2012)
    Nešlovė – Proton Theatre (2012)
    Sunki Dievo dalia – Proton Theatre (2010)
    Ledas – „Krétakör“ centras, Vengrijos nacionalinis teatras, „Proton“ teatras (2006)

    ______
    Šiais laikais, kai įtvirtinti savo tapatybę tampa vis svarbiau, Mundruczó sukūrė spektaklį, kuriame keliami tokie klausimai: ar esame pajėgūs nutraukti giminystės ryšius? Ar galime paneigti savo kilmę? Ar galime susikurti tokią tapatybę pagal savo pageidavimą? Spektaklyje „Gyvenimo imitacija“ regime žūtbūtines jauno žmogaus pastangas siekti gyvenimo pilnatvės.“

    Lilian Spatz, ORF.at, 2016 05 23

    Puikus Mártono Ágho scenovaizdis išlaiko pulsą viso spektaklio metu. Jo judėjimas, tampantis chaoso ir suirutės pradžia, – tai vizuali metafora, įkūnijanti daugeliui iš mūsų pažįstamą nerimo ir sumaišties jausmą, kai gyvenimas, praradus tvirtus atskaitos taškus, apsiverčia aukštyn kojomis.

    Michael Preiner, european-cultural-news.com, 2016 05 23


    Spektaklio kalba: Vengrų kalba su lietuvių kalbos subtitrais.


    ​renginio organizatorius - festivalis SIRENOS | kontaktai menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 12-16 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus  *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje

    13
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 14 d., šeštadienis * 12:00
    ATVIRAS RATAS: Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus
      spektaklis pagal Annos Saksės pasakas Režisierius Aidas Giniotis | vaidina Viola Klimčiauskaitė, Benita Vasauskaitė, Jonas Šarkus | kompozitorius Vytautas Leistrumas | dailininkė Laura Luišaitytė
    Teatras ATVIRAS RATAS
    Trukmė:
    50 min.
    14
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 14 d., šeštadienis * 19:00
    ARTŪRO AREIMOS TEATRAS: Klamo karas
    Kai Hensel psichologinis trileris, N14 režisierius ir scenografas Artūras Areima | kostiumų dailininkė Monika Gurskytė, muzika Dominykas Morkūnas, videomenininkas - Kornelijus Jaroševičius, sceninė prasmė Ponas Klamas ir kt. AAT | Artūro Areimos teatras  trukmė 60 min.
    14
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 14 d., šeštadienis * 19:00
    ARTŪRO AREIMOS TEATRAS: Premjera | Klamo Karas: pradžia
    Kai Hensel psichologinis trileris, N14 režisierius ir scenografas Artūras Areima | kostiumų dailininkė Monika Gurskytė, muzika Dominykas Morkūnas, videomenininkas - Kornelijus Jaroševičius, sceninė prasmė Ponas Klamas ir kt. AAT | Artūro Areimos teatras  trukmė 60 min.
    14
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 15 d., sekmadienis * 15:00
    Stalo teatras: Vėjų motė
      kvapų spektaklis 
    (pagal senovės baltų mitą) spektaklio kūrėjai: Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Valdas Narkevičius, Ligita Skukauskaitė, Tadas Juozapaitis vaidina Saulė Degutytė
    15
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 15 d., sekmadienis * 19:00
    CEZARIO GRUPĖ: Tamošius Bekepuris
     
    DĖMESIO | birželio 10 d. spektaklis perkeliamas į spalio 15 d. 19.00 | Jis bus rodomas Menų spaustuvės Juodojoje salėje. Galios tie patys billietai.
    Norintys grąžinti bilietus gali tai padaryti iki birželio 24 d. (imtinai) tose Tiketos kasose, kuriose buvo pirkti. O pirkusieji internetu bilietus gali grąžinti, prisijungę prie savo paskyros Tiketos sistemoje. Atsiprašome už nepatogumus!


    tautinė pankoratotija 
    režisierius Cezaris Graužinis | kompozitorė Ieva Baranauskaitė | šviesų dailininkas Rimas Petrauskas
    vaidina „cezario grupė“: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Vilma Raubaitė 
    muzikuoja „sutemų raudos“: Ieva Baranauskaitė, Mykolas Baranauskas, Stasys Šalaševičius 
    trukmė – 1 val. 30 min.
    N-13
    premjera – 2016 m. balandžio 10 d.
     
    15
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 16 d., pirmadienis * 12:00
    pasakų pirmadieniai mažyliams
      Stalo teatras ir Menų spaustuvė pristato Pasakų pirmadienį mažyliams
    16
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 17 d., antradienis * 19:00
    (Ne)labai spektaklis „Contemporary?“

    Menų spaustuvė pristato – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotą ir Metų scenos įvykiu pripažintą nelabai jaunų jaunųjų menininkų labai šiuolaikinio šokio (ne)labai spektaklį „CONTEMPORARY?“

    17
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 17 d., antradienis * 19:00
    spektaklis šeimai RŪKE
    vieno vakaro istorija, spektaklis šeimai (vaikams nuo 9 metų) trukmė 60 min. režisierė Juliana Laikova | dailininkė Juliana Laikova | vaidina: Artūras Dubaka, Balys Ivanauskas, Aura Garmutė, Paulina Simutytė renginio organizatorius - "Vakaras P"   „Tokie, kokie mes esame dabar yra neatsiejama nuo to, kokie mes buvome vaikystėje.“ Pagal S. Kozlovo pasakas Ežiukas, Meškiukas ir Zuikis – trys suaugę žmonės su savo tradicijom, džiaugsmais, nuoskaudom ir tikėjimu. „Rūke“ - tai šių personažų vieno vakaro istorija. Tai istorija, persmelkta buitimi ir visa joje gimstančia filosofija, tai istorija apie tai, kas mums visiems rūpi, skauda ir suteikia prasmę.   menų spaustuvė | kišeninė salė bilietai 10,20 eur | bilietai Tiketos* kasose (pirkti internetu) *Tiketos kasa nuo šio ir Menų spaustuvėje | atsiskaitymas tik grynais | atiprašome už nepatogumus
    17
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 18 d., trečiadienis * 18:30
    ATVIRAS RATAS: Lietaus žemė
    biografinės improvizacijos (N14) režisierius Aidas Giniotis | vaidina: Agnė Kaktaitė, Benita Vasauskaitė, Giedrius Kiela, Ieva Stundžytė, Jonas Šarkus, Judita Urnikytė, Justas Tertelis, Marija Korenkaitė, Vesta Šumilovaitė, Vytautas Leistrumas
    teatras ATVIRAS RATAS
    trukmė:
    90 min.
    18
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 18 d., trečiadienis * 19:00
    CEZARIO GRUPĖ: Arabiška naktis
    komedija
    režisierius Cezaris Graužinis | kostiumų dailininkė Anželika Šulcaitė | šviesų dailininkas Rimas Petrauskas
    vaidina „cezario grupė“: Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas, Tomas Dapšauskas, Šarūnas Gedvilas, Vilma Raubaitė 
    trukmė – 1 val. 30 min.
    N-13
    premjera – 2003 m. rugsėjo 5 d. 
     
    18
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 19 d., ketvirtadienis * 19:00
    HONEY, I'M HOME! | premjera!
        (s10e19)
    idėjos autorius ir režisierius Adas Burkšaitis | aktoriai Ieva Savickaitė, Valerijus Kazlauskas, Vigita Rudytė | garso menininkė Agnė Matulevičiūtė | scenos ir kostiumų dailininkės Ona Juciūtė, Emilija Einorytė | šviesų dailininkas Simas Racevičius  Spektaklyje panaudoti tekstai iš TV serialo „Tėtis žino geriau“ (Father Knows Best), filmų „Amerikos grožybės“ (American Beauty, rež. Sam Mendes), „Visuomenė prieš Larry Flintą“ (People vs. Larry Flint, rež. Milos Forman), „Volstryto vilkas“ (The Wolf of Wall Street, rež. Martin Scorsese), „Šiuolaikiniai gladiatoriai“ (Any Given Sunday,
    rež. Oliver Stone), Sarah Kane pjesės „4.48 psychosis“, JAV prezidento J.F.Kennedy kalbos „Mes renkamės keliauti į Mėnulį", futuristų manifesto (vertė Andrius Jevsejevas), Samuelio Becketto romano „Vatas“ (Watt)
    trukmė 90 min. | sukurta Menų spaustuvėje | Atvira erdvė'17
    Jaunasis Atviros erdvės režisierius Adas Burkšaitis iš tiesų nėra diplomuotas teatro meno kūrėjas. Anaiptol – nuo humanitarinių mokslų jį skiria tokie skambūs žodžiai kaip programavimo studijos Kembridžo universitete bei darbas „Google“ ir „Barclays“ kompanijose. Susijungus informatikos mokslams, smalsumui ir susidomėjimui tobulos amerikietiškos gyvensenos atspindžiais septintojo dešimtmečio situacijų komedijose, gimė neįprasto formato spektaklis “Honey, I‘m home!”. Adas Burkšaitis drauge su aktoriais Ieva Savickaite, Valerijumi Kazlausku ir Vigita Rudyte trijų “serijų” spektaklyje tyrinėja įvairių medijų formą ir turinį: pasirinkti XX a. 7-8 dešimtmečių Amerikietiškos televizijos serialai perkeliami į kitą erdvę – teatro sceną, taip dekonstruojant tiek serialo formą, tiek jų siunčiamą žinutę apie amerikietišką svajonę. Toje realybėje egzistuoja ideali šeima, kurios bėdos ir kivirčai prasideda ir išsisprendžia per vieną 24 minučių seriją. O šiandien, jau nutolus nuo senųjų serialų, spektaklio “Honey, I‘m home!” komanda klausia: kokios galimybės slypi atlikėjo akistatoje su žiūrovu? Kur baigiasi iliuzija ir ar teatras turi ją kurti, taip glostydamas ir migdydamas žiūrovus? Ar amerikietiškos grožybės tikrai yra gražios? Ar teatre dar apskritai įmanoma iliuzija? Spektaklio režisierius teigia, kad nesiekia nieko pamokyti ar nurodyti vienareikšmiškai gerų ar blogų žanrų – pagrindiniu tikslu čia tampa eksperimentas pačių žiūrovų galvose ir situacijų komedijų rekonstravimas, perkeliant jas į teatro sceną.
    „Spektaklio išeities taškas - seni amerikietiški serialai, ypač - situacijų komedijos. Lyginant su šiuolaikiniais serialais, šios komedijos patraukia žiūrovui neįprasta estetika. Kelionės po alternatyvią - amerikietišką praeitį primena egzotišką jausmą, kurį galima patirti skaitant „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas. Atidžiau gilinantis į tokių serialų struktūrą kilo idėja permąstyti kiną teatru. Pirmiausia dėl juose slypinčių teatro elementų: vaidinama prieš gyvą auditoriją, kameros padėtis ir veiksmo vieta beveik nesikeičia, potekstėje - pamokoma žinutė. Antra, tikrame teatre visada žavėjausi gyvos patirties galimybe, rizika, neapibrėžtumu. Mūsų spektaklyje serialo metafora tampa įrankiu kalbėti apie tai šiuolaikinio medijų pasaulio, kuriame sparčiai nyksta ribos tarp realybės ir iliuzijos, kontekste.“ – apie susidomėjimą kino, televizijos ir teatro skirtumais bei jų sąveikos galimybėmis kalba režisierius.   menų spaustuvė | juodoji salė
    bilietai: 9,20 eur | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus | bilietų rezervacija spektakliai@menuspaustuve.lt | bilietų rezervacija galioja 1val. iki renginio *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje  
    19
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 20 d., penktadienis * 18:00
    DANSEMOS DEŠIMTMETIS: Pasaulio sutvėrimas pagal vaikus
    DANSEMOS DEŠIMTMETIS Kūrybinis edukacinis projektas-šokio spektaklis 6-10 metų vaikams
    Choreografė Birutė Banevičiūtė | Dalyvauja Vilniaus specialiojo ugdymo centro Aidas ir Vilniaus Šilo mokyklos mokiniai, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis
    trukmė 40 min. šokio teatras DANSEMA   Pasaulio sutvėrimas pagal vaikus – tai Dansemos ir Vilniaus specialiojo ugdymo centro Aidas ir Vilniaus Šilo mokyklos mokinių kūrybinis edukacinis projektas. Jo metu Dansemos šokėjai kartu su vaikais, turinčiais įvairių raidos ir elgesio sutrikimų, kūrybinių šokio laboratorijų metu improvizuoja ir judesiu perteikia savitą pasaulio sukūrimo istoriją: nuo didžiojo sprogimo ir žvaigždžių kosmose, Saulės ir Žemės, nakties ir dienos iki debesų danguje ir lietaus, žuvų jūroje ir paukščių, gyvūnų ir žmonių. Tai puiki galimybė vaikams kartu su profesionaliais šokėjais bendradarbiauti, kurti ir šokti scenoje, parodant kūrybinio proceso rezultatą viešai. Šį projektą teatras jau yra įgyvendinęs Vilniuje, Briuselyje, Ramaloje, Kijeve ir Šanchajuje. Daugiau informacijos www.dansema.lt menų spaustuvė | juodoji salė įėjimas nemokamas
    20
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 21 d., šeštadienis * 17:00
    DANSEMOS DEŠIMTMETIS: Mozaika
    šiuolaikinio šokio spektaklis 0 – 3 metų vaikams  

    choreografė Birutė Banevičiūtė | šokėjai: Agnė Ramanauskaitė, Marius Pinigis, Mantas Stabačinskas, Giedrė Subotinaitė
    kompozitorė Rasa Dikčienė | šviesų dailininkas Aurelijus Davidavičius | dramaturgė- konsultantė Ingrida Gerbutavičiūtė trukmė: 35 min. + 15 min. po spektaklio mažieji kviečiami pažaisti su šokėjais šokio teatras DANSEMA
    21
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 21 d., šeštadienis * 15:00
    DANSEMOS DEŠIMTMETIS: Maži stebuklai
      šiuolaikinio šokio spektaklis 3-6 metų vaikams
    idėjos autorė ir choreografė Birutė Banevičiūtė | šokio teatras DANSEMA
    trukmė: 40 min.
    21
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 21 d., šeštadienis * 18:00, 20:00
    šokio spektaklis B IR B DIALOGAS
    choreografės ir atlikėjos  Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė | dramaturgė  Sigita Ivaškaitė | scenografė ir kostiumų dailininkė  Laura Darbutaitė | video montažo režisierius  Jonas Tertelis | šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis trukmė 60 min.
    21
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 21 d., šeštadienis * 14:00
    ŠILTNAMIS ATSIVERIA | pažintiniai pasivaikščiojimai po Menų spaustuvę
    pusvalandis pažintinių pasivaikščiojimų ir pokalbių
    21
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 21 d., šeštadienis * 11:00
    DANSEMOS DEŠIMTMETIS: Šviesiukai | premjera!
    interaktyvus šokio spektaklis 0-2 metų vaikams trukmė 40 min. choreografė Birutė Banevičiūtė | kūrybinė grupė: Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Andrius Stakelė, Gleb Hollander šokio teatras Dandsema   Šviesiukai – tai vaikai, spinduliuojantys norą pažinti pasaulį, šviesiukai – tai ir mažos švieselės, kurios patraukia net ir kūdikių dėmesį, šviesiukai – tai ir scenos technikai, kuriantys spektaklio apšvietimą. Apie visą tai šis šokio spektaklis, kuriame mažieji žiūrovai kartu su šokėjais galės tyrinėti scenos šviesos šaltinius ir save per šviesą.  
    Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija | Partneriai Menų spaustuvė, ASSITEJ Lietuva   daugiau informacijos: www.dansema.lt | info@dansema.lt | 861402652   menų spaustuvė | juodoji salė bilietai 6 € | bilietas reikalingas ir pačiam mažiausiam spektaklio žiūrovui | bilietai Tiketos kasose* | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus * Tiketa nuo šiol ir menų spaustuvėje
    21
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 22 d., sekmadienis * 11:00, 15:00
    DANSEMOS DEŠIMTMETIS: Spalvoti žaidimai
      interaktyvus šokio spektaklis 0–3 metų vaikams 

    choreografė Birutė Banevičiūtė
    šokėja Giedrė Subotinaitė | kostiumų dailininkė Rūta Biliūnaitė
    trukmė 40 min. šokio teatras Dansema  
    22
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 24 d., antradienis * 11:00
    ATVIRAS RATAS: Apie meilę, karą ir kiškio kopūstus
      spektaklis pagal Annos Saksės pasakas Režisierius Aidas Giniotis | vaidina Viola Klimčiauskaitė, Benita Vasauskaitė, Jonas Šarkus | kompozitorius Vytautas Leistrumas | dailininkė Laura Luišaitytė
    Teatras ATVIRAS RATAS
    Trukmė:
    50 min.
    24
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 24 d., antradienis * 18:30
    ATVIRAS RATAS: 5 pirštai - kumštis
    gyvo garso koncertas atlieka A.Giniotis, I. Stundžytė, J.Urnikytė, J.Šarkus, G.Kiela trukmė 120 min. su pertrauka | teatras Atviras ratas
    24
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 24 d., antradienis * 19:00
    spektaklis 8 MINUTĖS
    idėjos autorė ir dramaturgė Dovilė Statkevičienė | režisierė Sigita Pikturnaitė | kostiumų dailininkė Marija Zalensaitė vaidina Eglė Ancevičiūtė | Adelė Teresiūtė-Aukštikalnė | Asta Stankūnaitė | Arnoldas Augustaitis | Jonas Braškys trukmė 45 min. * menų spaustuvė | Debiutų scena'16
    24
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 25 d., trečiadienis * 18:30
    ATVIRAS RATAS | Teroristas
    pagal J. Updike romaną režisierius Gildas Aleksa | scenografija: Renata Valčik | muzika: Jokūbas Tulaba |vaidina: Gabrielius Zapalskis, Judita Urnikytė, Giedrius Kiela trukmė 120 min.   Jau kelis metus spaudoje pasirodantys straipsniai susilaukia ksenofobiškų reakcijų tiek iš įvairių piliečių, tiek iš politikų pasisakymų. Kaip tokia neapykantos kitam kupina reakcija atsiliepia jaunesnės kartos kasdieniuose veiksmuose? Šį klausimą kelia John‘o Updike‘o romanas „Teroristas“, pasakojantis apie arabų kilmės paauglį Ahmadą skurdesniame JAV miestelyje. Išgyvenantis patyčias ir smurtą mokykloje, nesulaukęs paramos iš mamos arba mokytojų, Ahmadas gilinasi į islamo tikėjimą, kurio mokosi iš radikalių pažiūrų imamo (musulmonų šventiko). Šie mokymai turi baigtis „šventąja misija“ – Ahmadas sutinka susisprogdinti tunelyje, vedančiame į Niujorką. Spektaklyje rodomas atpažįstamas kiekvienam paauglio gyvenimas ir sunkumai mokykloje yra neatsietas nuo laiko aktualijų – šiuolaikiniam jaunuoliui yra svarbu žinoti savo laiko problemas, nes bet kokios populistinės ar ksenofobiškos idėjos virsta paauglių bendravimo pamatu. Dažnai paaugliai kreipiasi pagalbos į religiją (spektaklyje vienaip ar kitaip aptariamos visos trys pagrindinės monoteistinės religijos), tačiau realus pasaulis ir medijos smarkiai atitolsta nuo religinių vertybių. Ir kai ieškantis paramos jaunas žmogus jos negauna niekur, mūsų laikais kyla klausimas – sprogdinti nelaimingą pasaulį, ar mėginti vis tiek jame ieškoti laimės.   menų spaustuvė | juodoji salė 10.25 menų spaustuvė | kišeninė salė 11.24 bilietai: nuo 12 € | bilietai Tiketos kasose* (pirkti internetu) | bilietus galima įsigyti 1 val. prieš spektaklį menų spaustuvėje | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus | *Tiketa kasa nuo šiol ir menų spaustuvėje grupiniams užsakymams nuo 10 bilietų info@atvirasratas.lt |taikomos nuolaidos moksleiviams, studentams, pedagogams, senjorams, grupiniams užsakymams informacija 861602332 | www.atvirasratas.lt
    25
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 26 d., ketvirtadienis * 19:00
    IDIO TEATRAS: Baltas triušis raudonas triušis
    teatrinis eksperimentas | trukmė 60min. Organizatorius: Idio teatras Tai pjesė apie žmogaus laivę, nepasiduodanti apribojimams, cenzūrai...ir aprašymui. Iraniečio rašytojo Nasimo Soleimanpūro drąsus teatrinis eksperimentas gali šokiruoti-ir ne tik aktorių, kuriam pjesė įteikiama tik įžengus į sceną. Kiekvieną pasirodymą į sceną žengiantis vis kitas nieko neįtariantis aktorius prisijungia prie žiūrovų kelionėje į nežinomybę. Linksmą, gąsdinančią ir be galo asmenišką. Šis, jau spėjęs sulaukti tarptautinio pripažinimo, darbas leidžia naujai pažvelgti į keliones per laiką, erdves ir žemynus Tai stulbinantis teatrinis įvykis, verčiantis susimąstyti ir sudrebinantis moralę. Tai nuostabus žodžio galios pavyzdys, pakylantis virš kultūrų ir sienų. „Matyt šią pjesę atliekant – tai privilegija. Nasimas Soleimanpūras, tai stipriai – netgi gąsdinančiai – originalus balsas, ir jaudinančiai nusimanantis meistras... turite tai pamatyti. Baltas triušis raudonas triušis – tai absurdiškas nuotykis, balansuojantis ant ribos tarp komedijos ir dramos.“ The Guardian “Baltas triušis raudonas triušis“ pjesės skaityme dalyvavo: # Arūnas Sakalauskas # Giedrius Savickas # Redita Dominaitytė # Rasa Samuolytė # Rimantė Valiukaitė # Eglė Gabrėnaitė # Dominykas Vaitiekūnas # Beata Tiškevič # Gabrielius Svaras Liaudanskas # Robertas Aleksaitis # Aidas Giniotis # Leonidas Donskis # Darius Meškauskas # Darius Gumauskas # Algirdas Kaušpėdas   menų spaustuvė | juodoji salė bilietai: 10 €  bilietus platina Tiketa  atkreipiame dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais | atsiprašome už nepatogumus
    26
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 27 d., penktadienis * 19:00
    LOW AIR: gatvės šokio spektaklis FEEL-LINK
      Urbanistinio šokio teatras LOW AIR pristato Auksiniam scenos kryžiui nominuotą gatvės šokio spektaklį
    kūrėjai ir atlikėjai Laurynas Žakevičius ir Airida Gudaitė | scenografė Renata Valčik | šviesų dailininkai Eugenijus Sabaliauskas ir Povilas Laurinaitis trukmė 45 min sukurta jaunųjų scenos menininkų programai "Atvira erdvė'2011",  menų spaustuvėje  Low Air namai internete www.lowair.lt 
    27
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 27 d., penktadienis * 18:30
    ARTŪRO AREIMOS TEATRAS: (Ne)vykėlis
    egzibicionistinis, dekonstrukcinis ir isterinis aktas režisūra Artūras Areima | scenografija Artūras Areima | foto menininkas Donatas Stankevičius | kostiumai Monika Gurskytė | muzika Patefonas | vaidina Nevykėlis | parodos kuratorė Giedrė Žaliauskaitė AAT | Artūro Areimos teatras trukmė 180 min., N-18
    27
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 28 d., šeštadienis * 16:00
    animacijos spektaklis TĖČIO PASAKA
      menų spaustuvė, kūrybinė studija PetPunk ir teatras ATVIRAS RATAS pristato bendrą kūrybinį darbą - geriausią spektaklį vaikams***
    trukmė: 60 min. | animacijos spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 4 metų
    28
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 29 d., sekmadienis * 19:00
    ARTŪRO AREIMOS TEATRAS: Virimo temperatūra 5425 | premjera!
    Virginija Rimkaitė SERIALAS 1 sezonas  1 serija   režisūra Artūras Areima | scenografija Artūras Areima | vaidina Tadas Gryn, Monika Poderytė, Valerijus Kazlauskas trukmė 60min | N-14 AAT|Artūro Areimos teatras Каip pasiekti besąlygiškos meilės viršūnę? Kas padeda įveikti visas kliūtis ir barjerus, siekiant jausmo, apie kurį sukurta tiek legendų? Gamtoje vyrauja harmonija bei pusiausvyra. Ir tik žmonių santykiuose mes dar nepasiekėme susitarimo, supratimo ir teisingo ryšio. Būtent tie faktoriai veda į meilę. 1 serija. Suprasti, kas jungia vyrus ir moteris, padeda jų prigimtinių skirtumų analizė. Jūs sužinosite, kaip iš naujo susipažinti, išsakyti savo lūkesčius, ir ką partneriai gali suteikti vienas kitam. Jūs susipažinsite su darbu „prie apvalaus stalo“, tai yra kaip bendrai spręsti bet kokią problemą. Ko mes dar nežinome apie partnerį, kaip kuriame iliuziją ten, kur trūksta informacijos? Santykius galima nuolat atnaujinti, ir jie vėl sužibės, įkvėps partnerius iš naujo susipažinti ir džiuginti vienas kitą. Kiekvienas žmogus yra nepažinta Planeta, ir nuolat domėtis partneriu yra pakankamai lengva, reikia tik panorėti. Кiekvienas žmogus negali iki galo suprasti kito, todėl mes išgalvojame kito žmogaus viziją ir bendraujame su juo per tą viziją. Tad kaip sukurti idealią partnerio viziją? Ir kaip tai atsilieps šeimos gyvenime? Jūs sužinosite, kaip bet kokį negatyvą padengti meilės bei gėrio „sluoksniu“? 2 serija. Jūs susipažinsite su šeimos krizės etapais, kuriuos galima iš anksto atpažinti ir numatyti. Skyrybos neatsiranda lygioj vietoj. Charakterių skirtumai, irzlumas, skirtingos vertybės pagimdo vidinį pasipriešinimą. Savo interesų gynimas, nenoras suprasti partnerį pagilina bedugnę. Partneriai vis labiau nutolsta, pradeda mąstyti apie skyrybas. Jūs sužinosite, kaip atsiranda tikrasis PRIERAIŠUMAS, kaip išsaugoti aistrą ir sugebėjimą nuolat dominti partnerį. Kai gerai žinome bazinius partnerio poreikius, o taip pat vyrų bei moterų prigimtinę esmę, tai labai padeda suprasti vienas kitą ir stiprina šeimą. 3 serija. Jūs gerai pažįstate, kaip tai būna: jis nepriima jos savybių, o ji negali toleruoti jo gyvenimo stiliaus. Каip susigrąžinti meilės jausmus, užkurti ugnį šeimos židinyje? Vienas iš variantų – saugoti ir vertinti asmeninę vienas kito erdvę, kaip didžiausią vertybę. Jūs taip pat sužinosite, koks vertingas gali būti sugebėjimas nusileisti partneriui. Ir kaip atrodo santykiai, kai nusileidi iš meilės. Taisyklė «Savybių veidrodis» taip pat gali kardinaliai pakeisti santykius, nes jos pagalba jūs iš naujo susipažinsite su savimi. ________________________________________________________________________________ Šių dienų problema yra tokia, kad dauguma mūsų esame prisirišę prie savo daiktų ir jais esame suvaržyti. Mes linkę per daug sureikšminti materialinius objektus ir net aukoti savo laisvę, santykius, karjerą, šeimą bei sveikatą jų labui. Mes norime jaustis pilnaverčiais. Mes norime jaustis patenkintais. Šis neprotingas vartojimas yra tai, kas mums nesuteikia jokios laimės, taip pat sukelia mūsų aplinkos degradavimą. Teršiame aplinką tam, kad augintume pramoninę ekonomiką, kuri gamina tai, ko mums nereikia. Tai labai rimta ir mes tikrai turime kažką daryti, keisti. Mes niekada negalėsime tobulinti aplinkos, jei ir toliau kažko lauksime. Nieko nepakeisime, kol gyvensime taip, kaip gyvename dabar. Svarbu kalbėti apie tai, jog vartotojų kontekste nevartojantieji yra išstumiami į paribį, tokie žmonės yra neįgalūs, tai yra, ne(į)galintys būti vartotojais. Paprastai kalbant, jeigu tu nevartoji, tai suvartos tave. Deja, gyvename epochoje, kai žmonės vienu metu yra ir pirkėjai, ir prekės. menų spaustuvė | juodoji salė bilietai: nuo 15 € | bilietai Tiketos kasose (pirkti internetu)  | atkreipkite dėmesį: menų spaustuvėje atsiskaitymas tik grynaisiais, atsiprašome už nepatogumus
    29
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 29 d., sekmadienis * 19:00
    ONEGINAS | premjera!
    spektaklis režisierė Juliana Laikova (Rusija)| dailininkas Andrew Freeburg (JAV) | muzika Faustas Latėnas | vaidina: Artūras Dubaka, Aura Garmutė, Aina Norgilaitė, Šarūnas Gedvilas, Balys Ivanauskas trukmė 60 min. renginio organizatorius - "Vakaras P" pagal A. Puškino eiliuotą romaną „Eugenijus Oneginas“. Tai keturių jaunų žmonių žvilgsnis į klasikinį A. Puškino kūrinį, pasitelkiant šiuolaikines teatro priemones. Spektaklio pagrindinės temos – meilė, garbė, vienatvė. Jaunos kartos aktoriai bando iš savo perspektyvos pažvelgti į šiais laikais keistą ir gal net juokingą istoriją. Ką reiškė žodis „Garbė“ Puškino laikais ir ką reiškia dabar? Spektaklis kuriamas minimalistinėmis priemonėmis. Spektaklio dailininkas Andrew Freeburg kuria projekcijas, kurios ir užduoda kiekvienos scenos toną, spalvą ir veikėjus. Aktoriai veikia tiek vienas su kitu tiek kartu su projekcija ir joje esančiais personažais. Spektaklio režisierė Juliana Laikova bando sukurti aplinką, kurioje žiūrovas galėtų kuo labiau tiesiogiai patirti romane aprašytus įvykius ir pergyventi istoriją kartu su aktoriais. Šiuo spektakliu stengiamės pažvelgti į amžinas vertybes, pabandyti pajusti praėjusios eros gyvumą. Spektaklio tarptautinė komanda stengiasi rasti bendras vertybes, nepaisant to, kad yra iš labai skirtingų valstybių (Lietuva, Rusija, JAV).   menų spaustuvė | stiklinė salė bilietai 11,20 | bilietai Tiketos* kasose (pirkti internetu) *Tiketos kasa nuo šio ir Menų spaustuvėje | atsiskaitymas tik grynais | atiprašome už nepatogumus
    29
    Skaityti daugiau...
  • Spalio 31 d., antradienis * 19:00
    provokuojantis spektaklis RIBOS
      spektaklis pagal Juliaus Paškevičiaus pjesę | N16 režisierius Tadas Montrimas | vaidina: Valerijus Jevsejevas, Julius Paškevičius, Dainius Jankauskas | dailininkė  Laura Luišaitytė | video menininkas Andrius Paškevičius
    31
    Skaityti daugiau...

Mediateka

Infoteka, kurios kolekcijos prioritetas – šiuolaikiniai scenos menai ir kūrybinės industrijos, yra viešai prieinama visiems, norintiems geriau pažinti šias sritis.

Naršyti mediateką

Infoteka

menų spaustuvės infoteka pradėjo veikti 2009 gegužės 5 d. Tai šiuolaikinė biblioteka, kurios informacijos rinkinį sudaro knygos, periodika, filmų ir garso knygų kolekcijos bei spektaklių vaizdo įrašai.

Daugiau apie Infoteką...

Darbo laikas:
II 13.00–19.00
III 13.00–19.00
IV 13.00 –19.00
V 13.00–19.00
šeštadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais – Infoteka nedirba

Naujienos el. paštu

 

Erdvės

informacija norintiems menų spaustuvės erdvėse rengti projektus

jei jūs norėtumėte naudotis menų spaustuvės erdvėmis spektaklio, koncerto ar kito renginio pristatymui ar repeticijoms, prašome užpildyti renginio anketą ir pateikti ją menų spaustuvei

Skaityti daugiau        Pildyti anketą