Spektaklio kūrėjas Simonas Sennas, sako, kad pasimatuoti kito žmogaus kūną nebėra mokslinės fantastikos sritis. Viename internetiniame portale įsigijęs merginos vardu Arielė viso kūno 3D fotografiją, jis panaudoja technologijas, kad galėtų pats tame kūne pagyventi ir apčiuopti ribą, ties kuria šiandien susitinka technologijos, kūniškumas, psichologija ir teisė (arba jos ribų nebuvimas). Atrodytų, galėtinai paprasta 3D fotografijos technologija atskleidžia itin sudėtingą technologijų sandūros su mūsų kūnais pasaulį – kaip virtualus buvimas gali žeisti mūsų psichiką, kokias teises mes vis dar turime į savo kūno atvaizdus internete ir ar mus gali apginti tarptautinė teisė, jei į mūsų kūnų vaizdus būtų pasikėsinta?“

Kristina Savickienė, festivalio SIRENOS meno vadovė


„Būti Ariele F“
BE ARIELLE F
Spektaklis-paskaita

LAIKAS: spalio 3 d. 18:00 ir spalio 4 d. 18:00
VIETA: Menų spaustuvė, Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)

PRODIUSERIS: COMPAGNIE SIMON SENN (ŠVEICARIJA)
KONCEPCIJA IR REŽISŪRA: SIMONAS SENNAS

Vadyba: Anne-Christine Liske
KOPRODIUSERIS: THÉÂTRE VIDY-LAUSANNE LE GRÜTLI, CENTRE DE PRODUCTION ET DE DIFFUSION DES ARTS VIVANTS, THÉÂTRE DU LOUP
DISTRIBUCIJA: THÉÂTRE VIDY-LAUSANNE
SCENOJE PASIRODO: SIMONAS SENNAS, ARIELLE F, SIMONAS SENNAS ARIELLE F KŪNE

PREMJERA: 2020
TRUKMĖ: 1 VAL.


- apie -

Koks jausmas, kai aš esu tu?

Ką gali padaryti šis kūnas? Svetainėje www.3dscanstore.com už 12 dolerių nusipirkau skaitmeninę moters kūno kopiją. Dokumente buvo statiškas, fotorealistinis 3D vaizdas – jaunos, nuogos moters kūnas. Naudojau nemokamą internetinį įrankį, kad suteikčiau jai skaitmeninį pagrindą – priversčiau ją judėti. Padedamas kelių interneto vartotojų visame pasaulyje, sukūriau svaiginančią judesio fiksavimo sistemą: nusipirkau kelis virtualios realybės įrangos rinkinius, įskaitant jutiklius, skirtus žaisti video žaidimus. Ant savo kūno užsidėjau jutiklius, taip pat virtualios realybės ausines ir „pavirtau“ šia jauna moterimi.

Pakeliu rankas, žiūriu į jas – tai moters rankos. Žvelgiu žemyn ir savo protu apsigaunu manydamas, kad turiu moters kūną. Visos šio kūno detalės, oda man yra matomos. Pagaunu save galvojant, kad man tai tinka…

Po šios nerimą keliančios patirties, naudodamas grotažymę #3dscanstore, socialinėje medijoje suradau šią jauną moterį. Aptikau asmenukę, kurią ji paskelbė kūno skenavimo metu. Susisiekiau su ja ir pasiūliau susitikti. Ji sutiko. Nuvažiavau į jos namus Anglijoje ir nufilmavau mūsų susitikimą. Nusprendėme ją pavadinti Ariele.

Šis susitikimas mane nuliūdino, todėl apsilankiau pas psichologą ir paklausiau apie tapatybės problemas, susijusias su savo kūno suvokimu. Noras chirurginiu būdu transformuoti save į filtruotas asmenukes, šiandien pripažįstamas kaip klinikinė būklė, ji vadinama „Snapchat dismorfija“. Taip pat nusprendžiau pasikonsultuoti su teisininku dėl šio skaitmeninio kūno panaudojimo teisinių klausimų.

Pokalbiai su Ariele tęsėsi. Mes kalbėjome apie tai, ką jos kūnas gali padaryti. Ji privertė mane daryti tai, ko niekada nebūčiau daręs be šio naujo kūno, kuris tam tikra prasme tapo ir mano kūnu. Scenoje būdamas vienas, su visa virtualios realybės technologija bei Ariele, prie trečiojo kūno (to, kuriuo aš judu) prisijungusia per „Facetime“, esu čia, kad paaiškinčiau šią istoriją.

Simonas Sennas

Daugiau apie spektaklį: https://www.sirenos.lt/programa/buti-ariele-f/