Menų Spaustuvė

19:00 Juodoji salė

Jacob Kirkegaard (Danija)

„Labyrinthitis“, performatyvi instaliacija 4 kanalų sistemai (2007), atlieka autorius

„Eustachia“ 12 balsų (2017)
Atlieka naujosios vokalinės muzikos kolektyvas „Melos“:
Karolina Macytė, Gabrielė Bilevičiūtė, Justina Leinartaitė, Karolina Ramonė, Ūla Marija Barbora Zemeckytė, Augustė Andrijauskaitė, Magdalena Kazlovskaja, Ieva Parnarauskaitė, Evita Rudžionytė, Gabrielė Tumaitė, Nėja Vaitekūnaitė, Salomėja Pakerytė.

20.30 Studija III

Andrius Maslekovas „Naktinių drobių šešėliai“ smuikui ir violončelei (2018)
Atlieka „Twenty Fingers Duo“:
Lora Kmieliauskaitė, Arnas Kmieliauskas

Kaina 9EU
www.jauna.org

--

„Labyrinthitis“, performatyvi instaliacija 4 kanalų sistemai (2007)

Garso instaliacijoje „Labyrinthitis“ naudojamos menininko ausų skleidžiamos otoakustinės emisijos, kurios turėtų sukelti tokias pat emisijas klausytojų ausyse. Kūrinio garsinė erdvė mikrotoninė, nes Jacobo Kirkegaardo „Labyrinthitis“ sudarytas iš garsų, įrašytų paties menininko ausų labirinte – vibracijų, kurias sukelia grynų tonų dirginamos vidinės ausies sraigės blakstienėlės skysčio pripildytuose labirinto kanaluose. Tai tikri garsai (vadinami otoakustinėmis emisijomis), į kuriuos ne tik reaguoja, bet ir pačios skleidžia mūsų ausys. Paprastai tariant, tai mūsų pačių klausymosi garsas. Kirkegaardas ne tik įrašė garsus, kuriuos skleidžia ausys, reaguodamos į garsą, bet ir pritaikė garso dažnių formulę, pagal kurią, kaip pasirodė, iš jų galima generuoti naujus tonus – šalutinius tam, ką girdi ausys. Kai abu garsai sugretinami tam tikru santykiu, ausys dėl savo otoakustinių ypatybių sukuria visiškai naują trečią garsą, kurį galėtume palyginti su fortepijono obertonais ar vadinamaisiais Tartini kombinaciniais tonais griežiant smuiku. Tai reiškia, kad mūsų kūnai turi natūralų polinkį sąveikauti su darna pagrįsta muzika, net jai pritarti – „dainuoti kartu“ ausimis. Kūrinio anotacijoje avangardinio meno istorikas ir teoretikas Douglasas Kahnas šią sąveiką vadina „aktyviu klausymusi“. Kirkegaardas pirmiausia pritaiko matematinę formulę, kad iš otoakustinių emisijų ir sugeneruotų trečią toną, kuris otoakustikos dėka stimuliuotų du tarpusavyje derančius tonus savo paties ausyje. Paskui jis naudoja tuos du tonus, kad jie imtų derėti tarpusavyje ir sukurtų trečiąjį toną klausytojo ausyje. O tada, kuriant vis labiau komplikuotą labirintinę kūrinio architektūrą, jis įrašo tą trečiąjį toną savo ausyje ir derina jį su ketvirtuoju tonu, kad sukurtų penktąjį kombinuotą toną klausytojo ausyje ir taip toliau. Tai skamba kaip besileidžiantis chromatinis garsaeilis, tik jis mikrotoninis ir reikalaujantis sutelkto klausymosi: didžiosios dalies to, ką girdi klausytojai, net nėra įrašyta kompozicijos garso takelyje. Ta dalį girdime savo viduje, ją užpildo mūsų ausys. Taigi, kiekvienas klausytojas čia yra muzikos bendrakūris ir atlikėjas, pats susiderinantis savo klausą pagal savo ausis. 40 minučių kompoziciją užsakė Kopenhagos Medicinos muziejus.

„Eustachia“ 12 balsų (2017)

Vokalinė kompozicija 20 balsų buvo sukurta iš tonų, skleidžiamų vidinės ausies. Šie be jokios išorinės stimuliacijos ausų skleidžiami tonai, vadinami spontaninėmis otoakustinėmis emisijomis (SOAE), būdingi maždaug 70 proc. visų jaunesnio amžiaus žmonių. Gebėjimas skleisti SOAE mažėja su amžiumi arba palaipsniui prastėjant klausai. Žmonėms, kuriems būdingos SOAE, tonų derinys, skleidžiamas vienos ausies gali atrodyti disonansinis, mikrotoninis arba kompleksinis. Kitos ausies tonai gali būti harmoningi ir „derėti“ tarpusavyje. Kiekviena garsus skleidžianti ausis sukuria unikalią žmogaus akustinę tapatybę, kuri ir tampa atspirties tašku Jacobo Kirkegaardo kūriniui. Jame naudojamas SOAE Kirkegaardas įrašė Orhuso merginų choro narių ausyse. Visi „ausų sąskambiai“ buvo įrašyti, vėliau filtruojami, analizuojami ir tada atliekami balsais. Tokiu būdu šiame kūrinyje chorui susijungia dviejų mūsų kūno organų padargai – klausa ir balsas. Ausys šiuo atveju yra kompozitorės, o balsai atlieka tonus, skleidžiamus ausų.

Andrius Maslekovas „Naktinių drobių šešėliai“ smuikui ir violončelei (2018)
Atlieka „Twenty Fingers Duo“: Lora Kmieliauskaitė, Arnas Kmieliauskas

...Šis kūrinys– tai kelių nakties vaizdus perteikiančių Čiurlionio paveikslų refleksija. Čia galima įžvelgti tam tikrą priešstatą: jei Čiurlionio paveiksluose galime aiškiai matyti įvaizdintas muzikines formas, tai šiame kūrinyje bandoma įgarsinti ir per subjektyvų muzikinį garsovaizdį „perfiltruoti“ Čiurlionio paveikslų vaizdinius, jo teptuko viražų fiziškuosius ir (dažnai nestabilius) emocinius aspektus. Tai tarsi bandymas garsais nutapyti jo teptuku sukomponuotas naktinių šešėlių drobes, kurios nakčiai pasibaigus ima virsti muzika...