„Sunku patikėti, kad už tokių didelių mokslinių proveržių kaip genų terapija, vėžio ir AIDS gydymas, slypi vienos moters kūno ląstelės. Ši moteris – tai Henrietta Lacks, kurios ląstelės be jos žinios buvo paimtos, perduotos į laboratoriją ir sėkmingai dauginamos daug metų iki ir po jos mirties. Režisierė Anna Smolar taupia scenos kalba, tiksliais štrichais piešia juodaodės JAV gyventojos Henriettos Lacks gyvenimą. Jai mirus 1951-aisiais, jos ląstelės toliau gyvena ne tik laboratorijose, bet ir daugelio mūsų kūnuose, tapusios poliomelito vakcinos pagrindu. Henrietta – tuo pačiu ir sisteminio rasizmo, įsišaknijusio visame pasaulyje, simbolis.“

Kristina Savickienė, festivalio SIRENOS meno vadovė


„Henrietta Lacks“

LAIKAS: spalio 6 d. 19:00 ir spalio 7 d. 19:00
VIETA: Menų spaustuvė, Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)

Prodiuseris: Nowy Teatr (Lenkija)
Režisierė: Anna Smolar
Scenarijaus autoriai: Anna Smolar, Marta Malikowska, Maciej Pesta, Sonia Roszczuk, Jan Sobolewski
Konsultacija dramaturgijai: Piotr Gruszczyński
Scenografija, kostiumai: Anna Met
Muzika: Natalia Fiedorczuk-Cieślak
Vaidina: Marta Malikowska, Sonia Roszczuk, Maciej Pesta, Jan Sobolewski
Koprodiuseris: Centrum Nauki Kopernik
PARTNERIS: FUNDACJA ONKOCAFE – RAZEM LEPIEJ

Premjera: 2017
Trukmė: 1 val.


- apie -

Anoniminis herojus ar medicinos auka? Kai mokslininkai tyrimams pasinaudoja nieko apie tai nežinančiu žmogumi. Be to, tas žmogus – juodaodė moteris, nepagydomai serganti pacientė. Jos ląstelės buvo paimtos moksliniams eksperimentams ir netikėtai tapo svarbiu veiksniu žmonijos siekyje įveikti mirtingumą.

Baltimorė, 1951-ieji. Afroamerikietė tabako plantacijos darbuotoja, 31 metų Henrietta suserga gimdos vėžiu. Be jos žinios gydytojas ima jos audinių ląstelės mėginius, kuriuos ketina naudoti tyrimų tikslais. Ląstelės pirmą kartą medicinos istorijoje netikėtai išgyvena ir dauginasi laboratorijos sąlygomis, jos žymimos HeLa trumpiniu, pagal pacientės inicialus. Henrietta nieko nesužino apie HeLa ląsteles. Kai ji miršta, penki jos našlaičiai vaikai negauna jokios finansinės paramos, tačiau pastangas į šiuos tyrinėjimus dėję nesąžiningi gydytojai pelno daug simbolinio ir materialinio kapitalo.

Holivudo filmo verta melodrama! Tačiau ar ne geriau būtų pažvelgti į Henriettos Lacks istoriją iš šiuolaikinės perspektyvos ir apsvarstyti ląstelių nuosavybės klausimą? Ar būtų buvusi įmanoma mokslo pažanga, jei turėtume teisę reikalauti finansinės kompensacijos už savo audinių naudojimą? Ar turėtų būti sudarytas žmogaus audinių kainoraštis?

Daugiau apie spektaklį: https://www.sirenos.lt/programa/henrietta-lacks/