Jauniesiems menininkams skirta Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ šiais metais keičia savo veidą. Šių metų programoje atsisakoma amžiaus cenzo bei skelbiamos atnaujintos kryptys, o Menų spaustuvės tarptautinė patirtis scenos menininkams atvers galimybę prie savo kuriamų projektų dirbti su užsienio mentoriais bei galutinius projektų variantus pristatyti Menų spaustuvės organizuojamuose festivaliuose.  

2003 metais, Menų spaustuvės iniciatyva startavo jaunųjų menininkų programa – „Ateinantys“, 2006 metais ši programa pakeitė pavadinimą ir tapo – „Atvira erdve“.  Beveik du dešimtmečius veikiančioje programoje save išbandė, savo kūrinius platesnei auditorijai pristatinėjo ne tik bebaigiantys mokslus scenos menų studentai, tačiau ir pirmuosius žingsnius meno pasaulyje žengiantys režisieriai, choreografai, dramaturgai, tarp kurių buvo: Petras Lisauskas, Gabrielė Labanauskaitė, Jonas Verseckas, Artūras Areima, Agnius Jankevičius, Agnija Šeiko, Agnė Sabutytė, Vidas Bareikis, Ainis Storpirštis, Šarūnas Datenis, Antanas Dubra, Agnietė Lisičkinaitė, Jonas Tertelis, Aleksandras Špilevojus, Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius bei daugybė kitų vardų. Menų spaustuvėje jie kūrė pirmuosius savo darbus, eksperimentavo, mokėsi, klydo. Dalis darbų tapdavo Menų spaustuvės repertuarine programa, o kai kurie jų susilaukė ypatingo įvertinimo ir gavo Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimus. Džiugu, kad dalis šioje programoje dalyvavusių menininkų ir toliau kuria bei reziduoja Menų spaustuvėje, kaip ilgalaikiai rezidentai.

Kiekvienais metais jauniems menininkams skirta programa kiek kisdavo, prisitaikydama prie metų aktualijų, bendro konteksto. Šie metai nėra išimtis. Programa „Atvira erdvė“ nuo šių metų koncentruosis į tris pagrindines Menų spaustuvės kryptis: šiuolaikinis cirkas, vaikams ir jaunimui skirti šiuolaikiniai scenos menai bei gatvės teatras netradicinėse erdvėse. Šiais, 2021 metais „Atvira erdvė“ lauks šiuolaikinio cirko paraiškų. Keičiantis šio projekto formatui taip pat atsisakoma ir amžiaus cenzo, nes skirtinguose žanruose veikia ne tik jaunimas, tačiau pagrindinis kriterijus, kad projektus turi teikti scenos menų profesionalai – išlieka. Tad nuo šiol „Atvira erdvė“ ne tik skatins savo projektus pristatyti ir vystyti jaunuosius menininkus, tačiau dėmesį koncentruos ir į būtent tokių žanrų kaip šiuolaikinis cirkas ar gatvės teatras vystymąsi Lietuvoje, o menininkams savo darbus pristatyti bus galimybė ne tik Menų spaustuvės erdvėje, tačiau ir vykstančiuose Menų spaustuvės kuruojamuose tarptautiniuose festivaliuose, kaip SPOT, KITOKS ar „Naujojo cirko savaitgalis“.

„Menų spaustuvės viduje jau kurį laiką galvojome, kaip plėtoti „Atviros erdvės“ programos idėją, kaip dar labiau prisidėti prie mūsų atstovaujamų žanrų, tad supratome, kad scenos menų kūrėjams turime sudaryti galimybes ne tik sukurti naujus kūrinius, tačiau turėti galimybę juos pristatyti ir Menų spaustuvės festivaliuose. Šiais metais lauksime paraiškų iš šiuolaikinio cirko kūrėjų, o jie savo kuriamus projektus turės galimybę pristatyti ne tik Menų spaustuvės erdvėje, bet ir rugsėjo mėnesį vykstančiame tarptautiniame šiuolaikinio cirko festivalyje „Naujojo cirko savaitgalis“. Taip kūrėjams atsiveria galimybės ne tik išplėsti savo auditoriją, tačiau pabendrauti ir su užsienio scenos menų profesionalais. “, - pasakoja Menų spaustuvės projektų koordinatorė Giedrė Putramentaitė.

Šiuolaikinio cirko kūrėjų paraiškų laukiama iki kovo 14 dienos, paraiškas vertins Menų spaustuvės taryba. Detalesnė informacija: http://bit.ly/MSatviraerdvė

2020-ieji metai įprastą gyvenimą išmušė iš vėžių ir privertė didžiąją dalį pasaulio sustoti – tokią priverstinę pauzę patyrė ir scenos menų laukas, paniręs į lėtą, neramų laukimą. Visgi šis metas atskleidė ir netikėtai malonių paradoksų – kol didžioji dalis kultūros stovėjo vietoje, Lietuvos šiuolaikinis cirkas žengė net kelis reikšmingus žingsnius. Prie šio ilgai laukto proveržio prisidėjo ir Menų spaustuvė, intensyviai ieškojusi būdų padėti artistams tęsti veiklą karantino metu, kūrusi projektus su tarptautinių tinklų partneriais ir tiesusi naujus kelius Lietuvos cirko scenai. Apie tai, kaip tarptautinis bendradarbiavimas padeda vystytis cirkui Lietuvoje, pasakoja Menų spaustuvės projektų koordinatorė Giedrė Putramentaitė.

Pastaraisiais metais Menų spaustuvė itin aktyviai dalyvauja įvairių tarptautinių scenos menų tinklų veikloje, tačiau daugeliui žmonių, tik iš šalies stebinčių veiksmą scenos menų lauke, ši organizacijos veiklos sritis lieka nepažinta teritorija. Kokių tarptautinių tinklų dalimi esate ir ką šios narystės reiškia Menų spaustuvei?

Menų spaustuvė šiuo metu dalyvauja keturiuose tarptautiniuose tinkluose, du iš jų yra skirti cirko plėtrai ir partnerių paieškai. Tai – „Circostrada“, didžiulis tinklas, vienijantis apie du šimtus narių ir apimantis visą pasaulį. Šio tinklo profilis – labai platus, apimantis įvairiausias sferas nuo cirko edukacijos iki festivalių. Antrasis tinklas – „Baltic Nordic Circus Network“ (BNCN), orientuotas į Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijas, edukaciją ir festivalius. Šis tinklas padeda mūsų regionui stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir ieškoti bendrų taškų, kurių pavyzdžiui Baltijos šalys turi labai daug. Labai naudinga dirbti vieniems su kitais – taip atsiranda daugiau galimybių artistams ir vietinio cirko plėtrai.

Taip pat Menų spaustuvė yra tinklo „International Network for Contemporary Performing Arts“ (IETM), vienijančio virš penkių šimtų Europos scenos menų organizacijų, narė – tai yra didelis tinklas su daugybe itin skirtingo profilio organizacijų. Ketvirtasis tinklas, kuriam priklausome, yra „Trans Europe Halles“ (TEH), skirtas kultūrinių organizacijų, įsikūrusių buvusiuose industrinės paskirties pastatuose, tinklaveikai. Visi šie tinklai turi tam tikrus projektus, veiklas, susitikimus, kurie anksčiau būdavo gyvi, bet dabar persikėlė į virtualią erdvę.

Kokią veiklą Menų spaustuvė vykdo, būdama šių tinklu nare? Kokią naudą suteikia buvimas tarptautinių tinklų dalimi?

Daugiausiai galėčiau papasakoti apie naudą iš cirko pusės, kadangi būtent šiuolaikinio cirko organizacijas vienijančiuose tinkluose dalyvauju aktyviausiai. Abiejų tinklų nauda Lietuvos cirko scenai tikrai pastebima, tačiau skirtinga. „Circostrada” - labai didelis tinklas, kurio didžiausias privalumas, mano nuomone, yra tinklaveikla, didelė sklaida bei globalesnis kontekstas. Tuo tarpu BNCN yra mažesnis tinklas, vienijantis tik 18 narių – dėl tokio glaudaus rato organizacijos palaiko labai glaudų ryšį, taigi, jei kyla idėja naujam projektui, iškart žinai, kokius partnerius iš to tinklo į jį galima būtų įtraukti.

Šiuolaikinis cirkas Lietuvoje nėra išsivystęs – nepaisant to, kad šiais metais atsidarė cirko mokykla „Cirko Sapiens“, yra įsteigta Šiuolaikinio cirko asociacija, vyksta du dideli cirko festivaliai, iki praėjusių metų turėjome tik keletą vietos kūrėjų cirko spektaklių. Kai vietinės produkcijos nėra, galima sakyti, jog žanras nėra išsivystęs. Mes tebeturime itin mažai aktyvių kūrėjų, tačiau dabar, 2020-ųjų pabaigoje įvykus pirmajai lietuviško cirko vitrinai, jau turime daugiau šio žanro užuomazgų. Šioje stadijoje mano minėti tinklai naudingi tuo, kad leidžia megzti partnerystes su daugiau patirties turinčiomis organizacijomis ir šalimis, kuriose cirkas yra labiau išsivystęs. Tai savo ruožtu suteikia daugiau galimybių mūsų artistams, kurie žengia pirmuosius žingsnius - šių tinklų dėka esame dalyvavę bei dalyvaujame ne vienam projekte, kurio naudomis gali pasinaudoti Lietuvos menininkai.

Tinklų veikloje matau labai didelę prasmę, nes pati asmeniškai matau, kiek ir kokių galimybių jie suteikia. Be to, tai taip pat ir prasmingos pažintys ir informacija apie svarbiausius cirko įvykius, kurie vyksta aplink. Nors veikimas globaliame šiuolaikinio cirko lauke yra labai aktualus festivaliams bei organizacijoms, bet daug šios veiklos galiausiai susiveda į galimybes ir pagalbą menininkams – tinklai padeda mums būti jų tarpininkais tarptautiniame kontekste.

2020-ieji metai tapo tikro proveržio laiku lietuviškajam cirkui – net šeši vietos kūrėjų eskizai rugsėjį pristatyti „Naujojo cirko savaitgalio“ Lietuvos cirko popietės metu, o metų pabaigoje įvyko ir pirmoji virtuali lietuviško cirko vitrina. Kas lėmė tokį suaktyvėjimą?

Sakyčiau, kad iki pandemijos metų cirkas vystėsi gana lėtai – atrodė, kad yra daromi tam tikri žingsniai, tačiau jie buvo gana padriki, neegzistavo vientisas veiksmų planas (o tai normalu turint omeny, kad neturim nei vienos organizacijos, kuri aktyviai užsiimtu būtent cirku ir jo plėtra šalyje). Jei galima įžvelgti kažką teigiamo pandemijos situacijoje, sakyčiau, kad ji paskatino labai ženklų veiksmą cirko sferoje. Dėl pandemijos net kelios scenos menų organizacijos – tarp jų ir Menų spaustuvė – keitė savo veiklos sritį, tarptautines veiklas pakeitė lokalios, susikūrė rezidencijos vietiniams menininkams. Kelios tokios rezidencijos buvo suteiktos ir mūsų cirko kūrėjams, ir taip nutiko, kad visi šeši lauke aktyviai veikiantys artistai skirtingais laikotarpiais įsibėgėjo su savo kūrybiniais procesais. Supratome, kad juos būtina įtraukti į festivalio programą, o vėliau gimė ir vitrinos idėja, kas buvo natūrali šios sekos grandis.

Neneigsiu, kad vitrinos idėja buvo įkvėpta suomių – kontaktavau su „Circus Info Finland“, Suomijos cirko informacijos centru, kuris yra taip pat BNCN tinklo dalis. Šis centras turėjo rengti „gyvą“ vitriną kovo mėnesį, prieš pat sprogstant pandemijai, bet kadangi pasaulis artėjo prie užsidarymo, teko pereiti į internetinį formatą. Tai buvo pirmoji mano matyta virtuali vitrina, kurios metu pamačiau, kaip kokybiškai, nesudėtingai ir įdomiai galima padaryti internetinį cirko pristatymą. Mums toks vitrinos pobūdis pasirodė labai prasmingas vietos cirko kontekste, kadangi bene vienintelė proga parodyti vietinę produkciją – festivaliai „Naujojo cirko savaitgalis“ bei „Cirkuliacija”, kurių programose lietuvių iki šiol nebūdavo daug, tad buvo sudėtinga pasikviesti gausesnį būrį tarptautinių prodiuserių. Supratau, kad virtuali vitrina yra puiki galimybė pasirodyti platesniam kontekstui. Pasitarėme su kolegomis, sulaukiau palaikymo ir viskas taip gražiai sutapo, kad nusprendę festivalio metu surengti Lietuvos cirko popietę iškart suplanavome visus jos pasirodymus nufilmuoti, pasiruošti medžiagą vitrinai. Visa tai įvyko labai organiškai mąstant apie tai, kaip artistams padėti ir kaip parodyti, kad Lietuvoje vyksta naujas ir įdomus veiksmas.

Ar jau spėjote pamatyti Lietuvos cirko vitrinos rezultatus?

Tikrai taip! Šią vitriną buvo svarbu surengti dėl to, jog paskleistume žinią tiek Europos cirko kolegoms, tiek Lietuvos kultūros atstovams, kad turime cirko kūrėjų čia pat Lietuvoje, dalintis jų kūryba. Taip pat svarbu paminėti, jog vitrinos kontekste padarėme darbą, kuriam kokybiškai atlikti jauniems atlikėjams dažnai pritrūksta finansų - organizuodami vitriną, kiekvienam spektakliui paruošėme reklaminę ir informacinę medžiagą (video anonsą, brošiūrą, pristatymą). Šią medžiagą kūrėjai gali ir toliau naudoti ieškodami naujų galimybių. Viena iš jų - visai netrukus įvyksianti „Subcase“ cirko mugė, kurią organizuoja Švedijoje įsikūrusi gerai žinoma organizacija „Subtopia“, turinti labai stiprų cirko departamentą. Ši mugė vasario mėnesį vyks internetu ir joje pasirodys du mūsų vitrinoje dalyvavę spektakliai – Džiugo Kunsmano ir Adrian Carlo Bibiano darbas „Where Do I Connect?“ ir „Kanta Company“ spektaklis „Clothes and Us“ ir tai yra vienas pirmųjų kartų, kai tokio lygio cirko mugėje dalyvauja lietuvių spektakliai.

Atrodo, jog tai tiesiog turėjo įvykti tam, kad cirko menininkai galėtų žengti dar toliau – norėčiau tikėti, kad palaikymas ir pagalba iš mūsų pusės buvo tam tikras postūmis. Kai galvoju apie pandemijos metus ir cirką, man atrodo, kad mums pavyko užšokti ant labai didelės bangos ir dabar turime tiesiog ieškoti galimybių, kaip ant jos išsilaikyti. Jaučiu didelį pačių cirko menininkų suaktyvėjimą, atsidarius cirko mokyklai vyksta tikras sujudimas, tad pagrindinis tikslas dabar – išlaikyti artistų motyvaciją, kad jie kurtų toliau ir vystytų naujus darbus. Nors pandemija paralyžavo visą pasaulį, lietuviškam cirkui ji suteikė aplinkybes, kuriomis visai netikėtai mums pavyko pasinaudoti.

Interviu parengė: Agnė Vidugirytė

Foto: D. Putino ir D. Matvejevo 

Praėjusią vasarą Menų spaustuvė reaguodama į besikeičiančias pandemijos sąlygas kūrėjams pristatė naują savo iniciatyvą – „6 sceną“, kuri pakeisdama spaustuvės įprastinį kiemelio vaizdą, visą vasarą kvietė scenos menų kūrėjus, muzikantus savo kūrybą pristatyti būtent čia. Nauja iniciatyva kūrėjų buvo pasitikta puikiai, todėl čia surengta daugiau nei 20 įvairiausio pobūdžio renginių, spektaklių bei koncertų po atviru dangumi.

„Ir nors kultūros sferoje esantys kūrėjai, atlikėjai bei renginių organizatoriai šiuo metu gyvai publikai rengti pasirodymų negali, tačiau mes jau planuojame ateinančią vasarą Menų spaustuvėje ir niekaip nebeįsivaizduojame jos be „6 scenos“. „6 scena“ gimė bandant prisitaikyti prie pandemijos ir karantino sąlygų dar pavasarį, kai renginiai viduje buvo draudžiami, o ši idėja netikėtai išaugo į dar vieną renginių erdvę, kuri puikiai atskleidė, kad įvairių scenos menų pasirodymai yra laukiami ir vasaros metu, džiugu, kad Menų spaustuvės kieme skambėjo ir nemažai skirtingos muzikos koncertų ir ateinančią vasarą, tikimės, kad jų bus dar daugiau“, - sako Menų spaustuvės vadovė Jolita Balandytė.

Pilną iššūkių 2020 metų vasarą „6 scenoje“: Stalo teatras pristatė visai šeimai kurtus spektaklius, kaip „Eglė Žalčių karalienė“, „Gandras“, Eglė Ukanytė kvietė į šokio spektaklį „Prisijaukinti vienatvę“, Atviras ratas surengė pasirodymų ciklą „Po dangumi“, Klaipėdos jaunimo teatras atvyko su muzikiniu pasirodymu „Graži ir ta galinga“, Vėjų teatras surengė muzikinį spektaklį „Baisiai gražu“, Oskaro Koršunovo teatras po atvirtu dangumi pristatė tokius spektaklius kaip „Vestuvės“ bei „Dugne“, No Shoes teatras kvietė į premjerinį spektaklį „Dulkėti veidrodžiai“. Taip pat „6 scenoje“ grupė „Homechestra“ pristatė 2020 metais išleistą debiutinį savo albumą „Dialogues that never happened“, į muzikinius eksperimentus kvietė Kristupas Gikas bei jaunieji džiazo atstovai „Kanalizacija“, grupė Avis Rara taip pat būtent Menų spaustuvės kieme pristatė savo pirmąjį albumą „Valleys“, pasirodė Eglė Ancevičiūtė, „Rakija Klezmer Orkestar“, o šiuolaikinė muzikos mokykla „Muzikalkė“ organizavo koncertą „Galima (pa)klysti“.

„6 scena“ planuoja veikti nuo birželio 25 dienos, vasaros ketvirtadieniais - šeštadieniais, Menų spaustuvės kiemelis (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) gali sutalpinti nuo 150 sėdimų iki 300 stovinčių lankytojų, o visi norintys pasirodyti šioje scenoje, kviečiami pildyti anketą, čia: http://bit.ly/6ojiScena

Praėjusią savaitę dalinomės interviu su Menų spaustuvės naujaisiais rezidentais – Klaipėdos Jaunimo teatru, šiandien norime plačiau pristatyti ir kitus naujus rezidentus – nenormalaus teatro trupę – „Teatroną“. Dalinamės pokalbiu su Gildu Aleksa.

-        „Teatronas“ ir Menų spaustuvė. Ko tikitės tapę Menų spaustuvės rezidentais?

-        Su Menų spaustuve mūsų santykiai ne nauji – dažnai lankydavomės spektakliuose ir festivaliuose, patys rodėmės, kartu esame nariai net dvejose tarptautiniuose tinkluose, puikiai pažįstame darbuotojus bei kitus rezidentus ir labai gerai su visais sutariame. Mūsų tapimas rezidentais padės mums vienu svarbiausiu – erdvės klausimu, nes „Teatronas“ ilgą laiką buvo pristatinėtas kaip teatras be vietos, o dabar turime vietą dirbti ir kurti. Tikimės tik vieno – grįžti prie normalių sąlygų, kuriomis galėtume saugiai pristatyti savo kūrybą ir bendradarbiauti su aplinkiniais.

-        Papasakokit apie „Teatrono“ kelią į Vilnių. Koks jis? Kokia veikla keliasi į Vilnių, o kokia lieka Kaune? O gal apskritai dingsta ribos tarp miestų?

-        Apie scenos menų padėtį Kaune esame nemažai pasisakę. Kaune padėtis išties gerėja, tačiau pastebėjome, jog mums naudingiausia skirstyti savo veiklas taip: šiuolaikinį cirką palikti vystyti Kaune, o teatro veiklą perkelti į Vilnių. Aišku, kad tarp šių dviejų miestų yra tik vienos valandos kelias, tad suprantama, kad Kaune irgi rodysim savo teatrinę produkciją, o Vilniuje taip pat atsiras nemažai šiuolaikinio cirko.

-        2020 visiems buvo labai nelengvi, kokie 2020 metai buvo Jums? 

-        Šie metai pareikalavo nemažai kūrybiškumo ir ištvermės, mokė kaip būti su savimi, kaip panaudoti kūrybinius impulsus, kai negali net susitikti. Tačiau radome naujų, mums patinkančių bendravimo būdų – pradėjome rengti tinklalaidę „Kad neliktų tos įtampos“, transformavome „Cirkuliaciją“ į pokalbius su menininkais, o nuotolinis bendravimas gelbsti organizuojant darbą dviejuose miestuose.

-        Ką naujo šiais metais teko išbandyti?

-        Kai tik bus galima, labai norime savo teatrinę bei cirko veiklą rodyti gyvai, nes online renginiai nėra nei mūsų aistra, nei specialybė. Tačiau tinklalaidę tikrai pasiliksime ir jau laukiame, kada galėsime pradėti naują jos sezoną. Šis formatas padeda žiūrovams atskleisti mūsų mąstymo būdą, tuo pačiu mes irgi atrandame naujus žiūrovus, kurie gyvena ne didmiesčiuose.

-        Kokių tikitės 2021? Kokius juos planuojate? 

-        Iš šių metų, visų pirma, tikimės gyvų susitikimų. Planuose yra labai nemažai premjerų. Galiu pasakyti, kad bus ir cirko spektaklis, bus ir vienas ne mano režisuojamas spektaklis, o kai kurie spektakliai duris atvers naujiems atlikėjams dirbti kartu su mūsų nenormalia kūrybine komanda.

-        Kaip apibūdintumėte „Teatrono“ komandą?

-        „Teatronas“ tai - cirko mąstymo teatralai. Tai reiškia, jog mes mėgstam bendradarbiauti, norime pritraukti žmones, kurie nėra dažni scenos menų lankytojai. Ir mūsų kūryba nukreipta į tokių atsitiktinių susitikimų galimybes. Scenoje ir toliau planuojame pristatyti nerimtą teatrą, bet rimtą cirką!