Šių metų tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio New Baltic Dance programoje – ispanų choreografės La Chachi spektaklis Taranto Aleatorio. Viesulinga flamenko stiliaus taranto choreografija gegužės pradžioje užlies ne tik Vilniaus (05.06,07), bet ir Gargždų (05.03), Druskininkų (05.02) bei Ukmergės (05.04) teatrų sales ir lauko erdves. Kartu su šokėja scenoje pasirodys ir dainininkė, aktorė Lola Dolores, kurios gyvai atliekamos taranto raudos tarsi užkrečia ir transformuoja choreografiją, įtraukdamos visa, kas kyla iš šokio ir dainavimo.

Su La Chachi kalbėjosi Aistė Audickaitė.

Kas jus įkvėpė pasirinkti flamenko stilių taranto šio kūrinio pagrindu?

Flamenko stiliaus pasirinkimas buvo atsitiktinis. Norėjau tyrinėti tradicinę struktūrą – turėjau seną choreografiją, kurią šokdavau tablao pasirodymuose (tablao – tai ispaniškas terminas, reiškiantis flamenko pasirodymų vietą, dažnai mažą sceną ar barą, kur gyvai atliekama flamenko muzika, dainavimas ir šokis – aut. past.). Būtent šią choreografiją pasirinkau tam, kad galėčiau ją perkurti pasitelkdama atsitiktinius veiksmus.

Taranto – nuo skausmingos įžangos iki šventiškų Granados tango ritmų – tai emocinė ir ritminė kelionė, grindžiama dinamišku šokio ir dainos dialogu.

Apie ką yra šis spektaklis?

Šis kūrinys – tai formali ritminė, vokalinė ir choreografinė flamenko stiliaus tyrinėjimo studija; tai dialogas tarp elementų, gerbiant vidinius kiekvieno segmento motyvus, kurie kartu sudaro flamenko kelionę.

Kartu jis įsišaknijęs kasdieniame kontekste – dvi merginos valgo saulėgrąžas ir rūko, tai galėtų vykti aikštėje ar prie laiptinės. Flamenko susitikimas kyla iš kasdienybės, nes šio žanro raiška gimsta būtent iš ten – iš bendruomenės ir gyvenimo išgyvenimų: alkio, žemdirbystės, meilės, šeimos.

Kokia yra taranto raudų (quejíos) prigimtis – kam jos buvo naudojamos praeityje, ką jos simbolizuoja Jūsų spektaklyje?

Quejíos – tai stipriausia skausmo išraiška, tas „aiiii!!!“ – verkimo, nevilties šūksnis. Jis yra universalus, peržengiantis kalbas ir kultūras. Tai visko pradžia – be jausmo flamenko patirtis neįmanoma.

Kokį vaidmenį humoras atlieka šiame spektaklyje?

Esu aktorė ir didelė fizinio teatro bei komedijos entuziastė – visi mano spektakliai persmelkti humoro, net kai juose nagrinėjamos pačios didžiausios tragedijos. Mano, kaip režisierės,

pagrindinė kūrybinė nuostata kuriant Taranto buvo įsiterpti į šį flamenko stilių pasitelkiant atsitiktinius veiksmus. Tai ėmė atskleisti visatą, kurioje netikėtumas ir absurdas įgavo reikšmingą vaidmenį.

Visi žinome, kad flamenko kilęs iš Ispanijos. Kokia yra šio meno formos situacija Ispanijoje šiandien? Ar flamenko populiarumas mažėja?

Flamenkas – tai muzikos žanras, o ne folkloras. Andalūzijoje ir kai kuriose kitose Ispanijos vietose tai – mūsų muzika, kurią vartojame, kuri mus identifikuoja.

Jis turi didžiulę vertę – šiuo metu rinkoje vis labiau įsitvirtina ir šiuolaikinę kalbą naudojantys menininkai, įrodantys, kad flamenkas gyvas, jis yra kartas jungiantis reiškinys, gebantis prisitaikyti prie naujų šiuolaikinės scenos tendencijų.

Tradicinis flamenkas išlieka gyvas daugybės menininkų dėka, kurie dirba išskirtinai šioje kryptyje ir pelno tarptautinį pripažinimą. Taip pat dėl tablao scenų – entuziastų erdvių, kuriose ir toliau gilinamasi į skirtingų stilių kilmę ir tradicines raiškos formas. Ir, svarbiausia, – dėl romų bendruomenės, kuri palaiko šį žanrą gyvą kasdienybėje: vestuvėse, gimtadieniuose, šventėse. Mes esame savo tradicijų dalis – tai mūsų tapatybė, atmintis, protėvių palikimas. Tai mūsų kultūrinė šaknis, mūsų vėliava.

Kokį tikslą sau kaip flamenko šokėjai keliate?

Neturiu konkrečių tikslų – esu šokėja ir aktorė. Mano išsilavinimas ir didelė aistra naujosioms dramaturgijoms atskleidė, kad jų šiuolaikiškumas gali būti perteiktas per flamenką. Tokiu būdu jis tampa ne tik flamenko patirtimi, bet ir išraiškos įrankiu kituose naratyviniuose ir garsiniuose kontekstuose. Jo pirminė intencija ir forma iškreipiama, deformuojama, manipuliuojama tam, kad įsilietų į begalinę, drąsią ir eksperimentinę šiuolaikinę sceną.

Ar pirmą kartą lankysitės Lietuvoje? Ko tikitės iš Lietuvos publikos?

Taip, tai bus mūsų pirmasis kartas Lietuvoje! Kartu su cante atlikėja Lola labai džiaugiamės šiuo vizitu. Tikiuosi, kad žiūrovai galės susijungti su mūsų kelione ir pajusti vibracijas, kurias kviečiame išgyventi kartu. Jiems nebūtina suprasti žodžių – emocija yra bendroji kalba, į kurią kviečiame. Tikiuosi, kad pasirodymas jiems patiks.