Menų Spaustuvė, bendradarbiaudama su 13 Europos partnerių, įgyvendina 4 metų trukmės bendrą projektą „Babel – or The Art of Listening in TYA”. Projektą remia Europos Sąjungos „Kūrybiškos Europos” programa.

Projekto „BABEL“ idėja kilo ir planuojamos veiklos susiformavusi po ilgų „Assitej International“ (Tarptautinė teatro vaikams ir jaunimui asociacija) narių diskusijų ir praktinių patirčių apie kalbos potencialą bei kliūtis su kuriomis susiduria vaikams ir jaunimui kuriantys profesionalai. Tad „Babelio“ projekto pagrindinis dėmesys yra sutelktas į bendradarbiavimo procesus, tarpkultūrinį dialogą bei bendrą vaikų ir jaunimo supratimą apie scenos menus.

Projekto partneriai, bendradarbiaudami su vaikai ir jaunimu, atlikėjais, meno kūrėjais ir tyrėjais, sieks atskleisti meninės kalbos potencialą, kuris galėtų prisidėti prie kokybiškų ir profesionalių spektaklių vaikams ir jaunimui kūrimo. Projekto idėja taip pat siejama su naujai kuriama metodika, padėsiančia įveikti kalbos barjerus ir galimus nesusipratimus, kylančius dėl kultūrų ir kartų skirtumų. Neseniai iš šio projekto grįžo ir jame dalyvaujantis aktorius bei režisierius Justas Tertelis.

Justai, neseniai grįžote iš projekto „Babel – The art of listening of in TYA“, papasakokit kokie įspūdžiai? Kiek su šiuo projektu pavyko aplankyti šalių, kuriose buvo rengiamos šio projekto dirbtuvės? 

Taip! Aš dalyvavau dvejose dirbtuvėse. Pirmosios vyko Vilniuje, Menų spaustuvėje KITOKS festivalio metu, dar 2023 metų žiemą, o antrosiose susitikome su beveik ta pačia kūrėjų komanda spalio pabaigoje, Belgijoje, St.Vith miestelyje. Ten irgi visų dirbtuvių metu „Agora“ teatre vyko teatro festivalis skirtas vaikams ir jaunimui. Kiekvieną dieną dirbome kaip grupė, popiet, vakarop stebėdavome spektaklius, dalyvaudavome aptarimuose - buvo gana intensyvus laikas!

Kokiose dirbtuvėse pavyko dalyvauti, kokias patirtis juose sukaupti? 

Dirbtuvės džiugino pačių dalyvių įvairove, ypač tuo, kad mes visi buvome iš skirtingų šalių - Airija, Italija, Ukraina, Ispanija, Čekija, Olandija, Švedija, Suomija, Izraelis ir kitų šalių. Dirbtuvėse dalyvavo kūrėjai, kurie kuria spektaklius ir vaidina jaunai auditorijai. Dirbtuves vedė puikus ir daug patyręs režisierius iš Didžiosios Britanijos - ALex Byrne. Nors dirbtuvės vyko anglų kalba, tačiau jau pirmą dieną pabandėm įsivardinti kiek kalbų kiekvienas mūsų kalba ir paaiškėjo, kad grupėje galime kalbėti, kiek prisimenu, bent apie 13 kalbų, tad tikrai ne veltui projektas pavadintas „Babel"! Daugiakalbystė buvo susijusi ir su tema, kurią kartu tyrinėjome dirbtuvių metu – „Art of listening“. Įsiklausymo, išgirdimo vienas kito ir jaunosios auditorijos tema vienijo visus mūsų susitikimus. Tyrinėjome - kaip mes klausome, kaip mums pavyksta išgirsti, kas padeda klausyti, kas (ne)padeda susikalbėti. Ir aišku, kadangi tai buvo teatrinės dirbtuvės nemažai skyrėme dėmesio ir neverbalinei kalbai. Šalia įvairių žaidybiškų veiklų, kurias vedė Alex dirbome ir su savo vaikystės istorijomis. Pasakojome jas savo gimtosiomis kalbomis ir tyrinėjome kaip papasakoti savo istoriją (gimtąja kalba) taip, kad ir Belgijoje gyvenantys vaikai galėtų tai suprasti. Galiausiai Belgijoje iš savo istorijų sukūrėme trumpą, 30 minučių pasirodymą vaikams, kuriame grojome, vaidinome ir pasakojome istorijas. Susirinkusiems vaikams labai patiko, juos sudomino, kokias kalbas jie girdėjo. Žinome giliau aptarėme tai ir su festivalio bei tarptautine festivalio stebėtojų grupe.

Ar projekto metu mezgasi ir tarptautinė tinklaveikla, jei taip su kuo pavyko susipažinti? Gal po šio projekto jau turi kvietimų vykti ar dalyvauti ir kitose projektuose? 

Žinoma, per tą laiką labai susibičiuliavau su visais dalyviais! Labai artimai susirašinėjame ir dabar. Tikrai žinau su kuo galėčiau susiekti jei važiuoju į kurią nors šalį. Kol kas pakvietimų neturiu, bet dabar kaip tik dirbame ties tuo, o kaip mes galėtumėme bendradarbiauti ateityje. Tai sakyčiau, tas tinklas bendradarbiavimo dar tik kuriasi, nes reikia sugalvoti konkrečias iniciatyvas ir idėjas. Bet tikiu, kad iš to gali atsitikti visai įdomių dalykų!

Kokios ryškiausios šio projekto akimirkos? 

Ryškiausios akimirkos ir atradimai, tikriausiai yra iš dirbtuvių, kuomet dalindavomės vieni kitų istorijomis iš vaikystės. Supratimas, kad nors tos istorijos ir kai kur labai skiriasi, bet kažkas jose yra labai apjungiančio. Bendro. Žinoma džiugino ir pats procesas, kuomet dirbome su kalbomis. Kai savo vaikystės istoriją lietuvių kalba pasakoji italei ir matai, kaip ji bando suprasti ir tuomet ji perpasakoja itališkai tavo istoriją visiems ir visi bando suprasti apie ką istorija. Vėliau kartu ieškome būdų kaip ją papasakoti. Daug įdomių, kūrybiškai nekasdieniškų situacijų nutiko tų susitikimų metu, jaučiau didelę naudą ir esu dėkingas už tą galimybę susitikti, kurti ir bendrauti su tokia plačia ir įvairia kolegų grupe iš skirtingų valstybių!