Faktotumai e-miestų sistemose. Filmo peržiūra ir pokalbis


Balandžio 25 d., 19 val. Menų spaustuvės Infotekoje, nemokamai


Gyvendami (post)modernybės miestuose neišvengiamai nardome gausybės pasirinkimų erdvėse. Sparčiau ir lengviau naviguoti padeda žemę po kojomis sužemėlapiavę google mapsai, o „vartotojams draugiškos“ programėlės gali nuolat pasiūlyti kažką naujo. Maistą ir kitas prekes internetu užsisakantys miestiečiai čia natūraliai tampa išaukštintosios gig ekonomikos dalyviais. Savo ruožtu, mūsų pasirinkimus aptarnaujančios šios ekonomikos materialiosios grandys darosi vis mažiau matomos. Platformų kapitalizmas iš aktyvaus dėmesio lauko pašalina ne atpažinimo ženklus dėvinčių kurjerių figūras gatvėse, bet viršvalandžius „ariančių“ darbuotojų psichologinį nuovargį, fizinį kūno išsekimą. Ką čia slėpti - vis spartesnis vartojimas ir navigacijos „patobulinimai“ paradoksaliai dera su negailestingos išnaudotojiškos sistemos kuriama laisvės iliuzija, kurioje atsakomybės ir grįžtamojo ryšio sąsajos neretai ima keistai trūkčioti. Kai kibernetinėse ir biologinėse smegenyse užsimezga dar viena nauja kilpa, o prie kurjerio maršruto prisegama dar viena papildoma užduotis, kurią ji/s jaučiasi turįs stengtis atlikti efektyviau nei kiti, neišvengiamai artėja susidūrimas su savojo kūno ribotumu.

Šias paradoksalias priverstines gig ekonomikos sinchronizacijas analizuoja covid-19 pandemijos pokyčių ir naujų patirčių įkvėptas korėjietės menininkės Ayoung Kim 2023 m. trumpo metro filmas “Siuntų šokio sfera („Delivery Dancer‘s Sphere“), pristatytas sausio mėnesį vykusiame Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje. Tai – posthumanistinė spekuliatyvioji fantastika, kurioje kvestionuojamas poreikis vis labiau prisiderinti prie skaitmeninių technologijų galimybių. Virtualioje, panašiai kaip fizinėje, didmiesčio erdvėje nardantys kurjeriai-šokėjai-faktotumai juda pagal dirbtinio intelekto nustatytas taisykles ir maršrutus. Prekių išvežiotojai veikia įvairiuose „lygiuose“, visai kaip kompiuterinio žaidimo dalyviai. Sekimo ir kontrolės mechanizmas vikriai siuntas atsirenkančią ir jas gavėjams pristatančią filmo heroję Ernst Mo įgalina tapti šviesos greičiu po Seulą motociklu naviguojančia fantome. Deja, sandėlio labirintuose netyčia susidūrus su savąja “aš” iš paralelinės realybės asmeninis laikas ima nejaukiai trintis su algoritmų nustatytomis parinktimis ir… pradeda tekėti lėčiau. Visa tai turi nenumatytų pasekmių.

Ar gali nutikti taip, jog skubėdami žemėlapius savajame ekrane pradėsime painioti su realiomis žemiškomis teritorijomis? Kaip jaučiamės, kai programėlės ima netikėtai strigti? Galbūt ateityje tobulai veikianti, tačiau vis labiau distopinė sistema prioretizuos mums patiems nebesuprantamus pasirinkimus? Kiek ekonominės ir kultūrinės tikrovės šiandien apskritai sugeneruoja algoritmai?

Šiuos ir kitus klausimus kelsime diskusijoje po filmo peržiūros, kurioje menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė kalbins animacijos kūrėją Antaną Skučą; prie pokalbininkų prisijungs architektas Justinas Dūdėnas.


Renginio partneriai - Vilniaus trumpųjų filmų festivalis bei Menų spaustuvė.