Gegužės 15 d. 18 val., Menų spaustuvė, Vilnius

Liepa Sofija Varis - VAKARĖJANT IŠTEKU JŪRON

Menininkės iliustracijos ekstemaliu atvirumu prieina prie mūsų tamsiausių minčių užkaborių ir apšviečia juos švelnia šviesa. Tamsa tampa nebebaisi, o jaukiai bendražmogiška iliustracijos kalba ne tik menininkės, bet ir kitų balsais. Autorė kaip atidi stebėtoja, fiksuoja mažiausias švelnumo, trapumo, pažeidžiamumo apraiškas ir sudeda jas į linijinį piešinį, kuris apglėbia žiūrovą supratingumu.

Pasikartojantis akių motyvas šiuo atveju nukreiptas ne į žiūrovą, o labiau į save, kompleksinį jausmų ir minčių pasaulį. Tame pasaulyje dalyvauja ir mieli veikėjai (katės, paukščiai, gėlės, šunys) padedantys įveikti sunkumus ar pateikiantys ironišką atsaką pagrindiniam veikėjui.

*

Tipenu upeliais, šokčioju nuo vieno akmenėlio link kito. Tarp vandens srovės sruogų sužiba baltos kriauklytės. Šviesios kaip žvaigždės, kaip sagutės puošiančios tamsėjantį dangaus apdarą. Pamatau spinduliuojantį horizontą ir pasileidžiu greičiau. Įsibėgėju, liuokteliu aukštyn – upelį lengva banga pasitinka jūra, o aš pakylu į dangų. Kabinuosi į debesų uodegėles ir sklendžiu tolyn. Mano juodai margintas apsiaustas draikosi vėjyje – supanašėju su kometa, šiąnakt išpildysiančią kieno nors norą.

Akys seka kiekvieną mano žingsnį, rankos virptelėjimą, švelnų prisilietimą prie paviršiaus. Jaučiu įdėmius, klausiančius, susidomėjusius žvilgnius dilgčiojant ant sprando, deginančius skyles pakaušyje. Pagaunu juos veidrodiniuose paviršiuose. Slenkančius atspindžiu ir užkliūvančius už nosies, vėliau, - - už ausų. Pagaunu akių strėles smingančias į mano delnus ir į šlaunis po jais. Pagaunu juos stebinčius mano šešėlinį siluetą stalinės lempos šviesoje. Jų daugiausia, kai aš viena. Jie eina iš manęs. Mano daugelis nuožmių akių, šliaužia iš manęs kaip gyvatės ieškančios grobio.

Rašau mechaniniu pieštuku su mažu trintuku ant galo, kad galėčiau ištrinti, kai suklystu. Regis, klystu vis daugiau. Grafito pilkumas suteikia ramybės, jis nepilnai juodas ar baltas. Kaip ir aš. Procese. Tik eskizas. Tačiau, kai juodu ant balto pasimato galvos toliausioje kertelėje slypinčių iš paslapčių mazgo išpainiotų minčių siūlas, jis šauna per krūtinę ir suvirpina giliausias sielos sluoksnius. Bet ne laikas išsigąsti. Retkarčiais pažiūrėti prajajon ir į savo tamsiausius kampelius – naudinga.

*

Liepos Sofijos kūrybą sunku įvardinti vienu žodžiu. Nors kūrėja turi įgijusi grafikos dizainerės specialybę, šio žodžio atsisako; nors menininkės kūryboje gausu fotografijos bei teksto meno, nei fotografe, nei rašytoja kūrėja savęs nelaiko. Šiuo metu Liepa Sofija mokosi Vilniaus dailės akademijoje, grafikos studijų magistro pakopoje – studijose Liepa reiškiasi savo tarpdisciplininių menų kūrėjos puse, į savo kūrybą įtraukdama video, teksto, grafikos technikų ir garso meną, tačiau šioje parodoje daugiausiai dėmesio skiriama pristatyti Liepos piešiniams, atskleidžiant menininkės iliustratyviąją bei tekstinio meno vizualizavimo pusę (žinoma, pavadinta iliustratore, Liepa nusikrato ir šio žodžio). Taigi, kas iš tiesų yra Liepa Sofija Varis? Paklausta, menininkė šypteli ir atsako „Nežinau. Nelabai ir planuoju sužinoti”.

Parodos atidarymas gegeužės 15 d., 18 val., Menų spaustuvėje.

Paroda veiks gegužės 15 - birželio 19 dienomis, ją aplankyti galima Menų spaustuvės darbo metu.